žarnyno infekcija

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį sakė, kad gydytojams rekomendavus dėl žarnyno infekcijos atšaukia kelis suplanuotus rinkimų kampanijos renginius. Mažiau nei po trijų savaičių Turkijoje turi įvykti rinkimai, daugelio laikomi svarbiausiais nuo Osmanų imperijos laikų. Trečiadienį R. T. Erdoganas buvo suplanavęs tris renginius centrinėse provincijose.  Paskelbta, kad R. T. Erdoganą juose pakeis Turkijos viceprezidentas Fuatas Oktay.

Tėvai įvairiose socialinių grupėse ir toliau dalinasi istorijomis, kad vaikus parklupdo klastinga žarnyno infekcija – norovirusas. Specialistai primena, į kokius simptomus būtina atkreipti dėmesį. Nors žarnyno infekcijos dažnai pasireiškia žiemą, tačiau prasidėjus pavasariui svarbu neatsipalaiduoti ir toliau rūpintis sveikata, rašo thesun.co.uk. Norovirusas – tai žarnyno infekcija, kuri sukelia pykinimą, vėmimą ir viduriavimą.

Rota ir noro virusinės infekcijos ypač gerai pažįstamos mažų vaikų turintiems tėvams, tačiau jomis užsikrėsti gali ir suaugę. Kaip išvengti nemalonius simptomus – viduriavimą ir vėmimą – sukeliančių ligų ir ką daryti susirgus, pasakoja vaistininkė Greta Šimkė. Rota ir noro virusinės infekcijos pasireiškia panašiais simptomais: pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo skausmu, pacientus gali kamuoti ir bendras silpnumas G. Šimkės teigimu, rota virusu dažniausiai serga 3–24 mėn.

Karštą ir saulėtą vasarą staiga pakeitė rudeniški vėsūs orai, o vaikams sugrįžus į darželius į mokyklas, suaugusiesiems – į biurus, išaugo rizika užsikrėsti žarnyno infekcijomis.

Penkiametė Elspeth Moore sakė gydytojams, kad jos pilvas „atrodo, kad dega“, bet dr. Faye Hawkins išleido ją namo, tėvams pasakiusi, kad tai paprasčiausia virusinė infekcija. Po dviejų dienų mažylė mirė. Gydytoja buvo įspėta dėl to, kad išleido 5  metų mergaitę namo, pasakiusi, kad tai – žarnyno infekcija po to, kai mažylė prabėgus dviem dienoms mirė dėl apendicito.

Vasarą daugėja žmonių, medikų pagalbos ieškančių dėl apsinuodijimo maistu. Karštomis vasaros dienomis susergančių medikų vadinamomis toksinėmis maisto infekcijomis dvigubai daugiau nei šaltuoju metų laiku. Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti gydytoja gastroenterologė Justina Daveckaitė žurnalistams papasakojo, kaip atpažinti apsinuodijimus maistu ir kaip šio negalavimo išvengti.

Netikėtai užklupus karščiui, daugelis patraukė laisvalaikį leisti prie vandens telkinių ar gamtoje, kur neapsieinama ir be maisto. Tik malonus pasibuvimas gryname ore su užkandžiais gali baigtis nemaloniai – apsinuodijimu ar žarnyno infekcijomis.

Vasarą dažnai iškylaujame, poilsiaujame gamtoje, kur sąlygos maisto ruošimui ir rankų higienai ne visada tinkamos. Tad neatsitiktinai šiltuoju metų laiku itin palanku plisti bakterinėms žarnyno infekcinėms ligoms, nes esant aukštai aplinkos temperatūrai, bakterijos, esančios maiste, gali sparčiai daugintis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pataria, ką svarbu žinoti, kaip tinkamai laikyti ir ruošti maistą, kad nemalonių apsinuodijimų būtų galima išvengti.

Vargu ar atsirastų bent vienas žmogus, kuris nebūtų susidūręs su viduriavimo problema. Vis dėlto, disbiozės terminas, dažnai galintis atskleisti viduriavimo priežastį arba būti viduriavo pasekmė, daugeliui negirdėtas. Toliau plačiau kalbėsime apie tai, kaip disbiozė yra diagnozuojama, gydoma ir iš viso – ar reikia ją gydyti? O gal galima jos išvengti? Žmogų nuolat supa nesterili aplinka, kurioje daug įvairių mikroorganizmų. Dalis jų gyvena ir ant mūsų odos, gleivinių.