Vaisiaus alkoholinis sindromas (arba alkoholinė embriopatija) yra vaikų sveikatos sutrikimas, sukeltas dėl pernelyg didelio ar ilgalaikio alkoholio vartojimo nėštumo metu.
Vaikai, turintys šį sutrikimą, auga lėčiau, turi mažą svorį. Jie dažnai susiduria su mokymosi sunkumais, turi kalbos sutrikimų, jiems sunkiau sukaupti dėmesį.
Tiksliai nėra žinoma, kiek moterų Lietuvoje nėštumo metu vartoja alkoholį ir kiek gimsta naujagimių su vaisiaus alkoholiniu sindromu. 2017 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų vykdyto tyrimo duomenimis, 0,15 proc. moterų vartojo alkoholį dideliais kiekiais, 3 proc. moterų – paskutinėmis nėštumo savaitėmis.
Alkoholio vartojimo pasekmės nėščiosioms ir jų vaikams yra susijusios tiek su vyrų, tiek ir su ne nėščių moterų alkoholio vartojimu bendrojoje populiacijoje. Alkoholio kontrolės politika, kuri riboja alkoholio prieinamumą, veiksmingai sumažina gausų alkoholio vartojimą (taip pat ir nėščių moterų) ir jo sukeliamas neigiamas pasekmes visuomenei.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktų tyrimų duomenys rodo, kad šeimos vaidmens klausimu situacija gerėja, didėja tėvų sąmoningumas ir atsakomybė nerodyti vaikams neigiamo pavyzdžio.
Tarptautinė vaisiaus alkoholinio sindromo diena pirmą kartą paminėta 1999 m. rugsėjo 9 d.
