Buvo tikima, kad šią dieną reikia pakurti pirtį ir palikti ją nakčiai, nes tuomet joje maudosi vėlės. Lietuviai pagonys tikėjo, kad mirusiųjų vėlės lankosi savo gyventose vietose, o dažniausias jų lankymosi metas – vėlyvas ruduo.
Spalio 28-oji – pirma iš tokių vėlių svečiavimosi švenčių. Kitos dvi – Visų šventųjų diena (11.01) ir Vėlinės (11.02). Neveltui kažkada spalio ir lapkričio mėnesius lietuviai netgi vadino „vėliniu“, ir „vėlių“ mėnesiais.
Atėjus krikščionybei, Vėlių minėjimo šventė sutapatinta su šv. Simono ir Šv. Judo varduvėmis, dar kitaip vadinamu Simajudu. Simonas, vadinamas uoliuoju, ir Judas-Tadas (nepainioti su Judu Iskarijotu išdavikas!) buvo Jėzaus Kristaus apaštalai.
Diena, skirta padėkoti vėlėms
Apie šią dieną anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka. Kaip jis tąkart teigė, mūsų protėviai tikėjo, kad mirusiųjų vėlės dalyvauja ir gyvųjų gyvenime, todėl spalio 28-ąją dėkodavo už viską, ką jiems davė vėlės.
Mūsų protėviai visuomet tikėjo, kad vėlės yra neatskiriama gyvųjų darbų dalis, ypač kai būdavo sėjamas ir nuimamas derlius, taip pat tikėta, kad rudens pabaigoje pastarosios aplankydavo gyvuosius.
„Konkrečiau, tai buvo įsivaizduojama, kad pasėjus rugius vėlės juos apsaugo tarsi nuo visokių stichinių nelaimių – nuo ledų, nuo vėjo, uraganų. Toks natūralus įjungimas mirusiųjų, su jais tarsi būdavo pasitariama, atsiklausiama jų nuomonės“, – kalbėjo profesorius.
Būtent iš to rudenį ir yra kilusios mirusiųjų pagerbimo šventės, pradedant Vėlių paminėklais, o vėliau – Visų šventųjų diena ir Vėlinės. Tokio pobūdžio dienos minimos jau nuo seniausių laikų ir istoriniuose veikaluose.
Mirusiųjų pagerbimo ir atminimo švenčių dienomis senoliai padėkodavo vėlėms, kad apsaugojo derlių nuo stichinių nelaimių. Ta proga būdavo keliamos puotos, kuriose nepamirštos ir gero padarius vėlės.
„Miškeliuose vykdavo aukojimai vėlėms, o po to tarsi tokia bendra puota su mirusiaisiais būdavo, kada būdavo valgoma, geriama ir vis po kąsnelį maisto, po šlakelį gėrimo nupilama vėlių pamaitinimui. Net kartais būdavo ta puota keliama netoli tos vietos, kur mirusieji palaidoti.
Būtent todėl rudenį, kad derlius yra nuimamas ir tada dėkojama mitinėms būtybėms ir vėlėms už derliaus sėkmingą išauginimą, kad žiemą neteks badauti“, – apie šios dienos papročius pasakojo etnologas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
