Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vieno iš dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje būtų galima išvengti, jei gyventojai nedelstų laiku dėl ligos pasitikrinti profilaktiškai. Profesorius Gediminas Kiudelis pasakoja, kad paprastas tyrimas leidžia vienu metu ne tik diagnozuoti storosios žarnos vėžį, bet iškart ir atlikti gydomuosius veiksmus.

Vieno iš dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje būtų galima išvengti, jei gyventojai nedelstų laiku dėl ligos pasitikrinti profilaktiškai. Profesorius Gediminas Kiudelis pasakoja, kad paprastas tyrimas leidžia vienu metu ne tik diagnozuoti storosios žarnos vėžį, bet iškart ir atlikti gydomuosius veiksmus.

REKLAMA

Storosios žarnos vėžys – vienas iš penkių dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama apie 1400 šio vėžio atvejų ir kasmet ši liga nusineša apie 800 gyvybių.

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Žarnyno kasos ligų sektoriaus vadovas, gydytojas gastroenterologas, profesorius G. Kiudelis visų pirma atkreipė dėmesį, kad anksti diagnozuoti vėžį remiantis simptomais ar kai savijauta bloga, praktiškai neįmanoma. 

„Vėžys anksti diagnozuojamas arba atsitiktinai, ko niekam nereikėtų linkėti, arba dalyvaujant prevencinėse programose tikslingai tikrinantis. Net tas tikrinimasis neturi būti chaotiškas, kaip pacientai patys susigalvojo. Dalyvavimas prevencinėse patikros programose leidžia anksti diagnozuoti arba išvis išvengti vėžio. Aišku, nieko nėra 100 proc., bet niekas dar nieko geresnio nesugalvojo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo gydytojas.

REKLAMA

Jis priminė, kad Vakarų Europoje storosios žarnos paplitimas yra turbūt vienas didžiausių pasaulyje, tad ir prevencinės programos čia yra labai stiprios. „Netgi yra šalių, kur dėka prevencinių programų mirštamumas dėl storosios žarnos vėžio stipriai mažėja“, – pridūrė gastroenterologas.

Lietuvoje prevenciškai tikrinasi labai mažai

Nors prieš trisdešimt metų onkologinė liga buvo kaip ir mirties nuosprendis, artimieji neretai net norėjo nuslėpti diagnozę nuo paciento, gydytojo teigimu, dabar situacija pasikeitusi. 

REKLAMA
REKLAMA

„Dabar pacientas gali nuo giminių slėpti, jis yra informacijos savininkas ir kam suteikia leidimą apie tai kalbėti“, – priminė jis. 

Gydytojas pasakojo, kad dabar daugelis žmonių kreipiasi, kai jiems nėra gerai, turėdami kažkokių simptomų, bet nerimas dėl onkologinės ligos toli gražu ne visada pasitvirtina. „Daug žmonių, nerimaujančių dėl onkologinės ligos, ja išties neserga“, – pastebėjo G. Kiudelis.

Kita vertus, realybė tokia, kad dalis visuomenės labai nenoriai rūpinasi savo sveikata. „Lietuvoje dalyvavimas prevencinėse programose yra labai mažas, lyginant su Vakarų šalimis. Tai galima sakyti, kad vis tik didelė dalis žmonių ar yra abejingi, ar gal nepakankamai edukuoti, sąmoningi“, – kalbėjo gydytojas. 

Tyrimas, kuriuo nušaunami keli zuikiai

Pasak G. Kiudelio, storosios žarnos vėžio galima išvengti, visų pirma, dėl to, kad jis auga lėtai. „Tai – lėtai besivystantis navikas, tai neatsitinka per mėnesį ar du, jis auga metų metais, todėl jo ieškant nėra tokios didelės panikos. Kitas dalykas, jo galime išvengti, jei iš storosios žarnos pašalinsime polipus, vadinamas adenomas. 

REKLAMA
REKLAMA

Aišku, yra tokių polipų, kurie niekada nesupiktybės, bet adenomos gali supiktybėti ir didžioji dalis storžarnės vėžių išsivysto iš šių gerybinių polipų. Ir prevencinės programos ir remiasi tuo, kad pacientams atliekamos kolonoskopijos siekiant rasti tuos polipus ir juos pašalinti“, – aiškino gydytojas. 

Jis pabrėžė, kad storosios žarnos vėžys – viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kada jai galima užkirsti kelią dar iki to, kol ji išsivystė.

„Atliekant kolonoskopiją nušauname kelis zuikius – tai yra ir diagnostika, ir prevencija. Galima ir paimti biopsijas iš įtartinų vietų, darinių, rasto uždegimo ir kartu atlikti gydomuosius veiksmus – pašalinti polipus“, – sakė G. Kiudelis.

Kokie simptomai išduoda storosios žarnos vėžį?

Liga apie save išduoti kažkokiais simptomais gali jau būdama tik pažengusiose stadijose. „Storžarnės vėžys simptomus sukelia tik jau būdamas trečios stadijos, kai jau yra peraugęs žarnos sieną. Pirmoje, antroje stadijose jokių simptomų nebūna ir tik slapto kraujo testas gali būti teigiamas. Ir visa prevencinė programa ir remiasi tuo, kad žmonės po 50 m., kai storosios žarnos vėžio rizika jau didėja, jiems visiems yra atliekami slapto kraujavimo iš storžarnės testai. 

REKLAMA
REKLAMA

Aišku, jis gali būti teigiamas dėl daugelio priežasčių, nereikėtų iškart gąsdintis. Bet kad nereikėtų visų kolonoskopuoti iš eilės, nes tai nebūtų racionalu, atliekamas slaptas kraujavimo testas ir kai jis teigiamas, atliekama kolonoskopija“, – komentavo profesorius. 

Kai jau atsiranda, storosios žarnos simptomai būna labai panašūs į kitų žarnyno ligų simptomus. Gydytojo aiškinu, tai gali būti pilvo pūtimas, gurgėjimas, nepilno išsituštinimo jausmas, pilvo spazminiai skausmai, kartais sunkumas išleisti orą, gali pasikeisti tuštinimosi pobūdis – atsiranda noras dažniau eiti į tualetą. 

„Vieni simptomai gali būti sergant tiesiosios žarnos naviku, tada gali būti ir kraujavimas aiškiai matomas ir greitas noras tuštintis, nepilno išsituštinimo jausmas, net skausmingas tuštinimasis. O jei navikas yra aklojoje žarnoje, simptomai bus visiškai kitokie – gali būti tik mažakraujystė ar minimalus pilvo pūtimas, diskomfortas.

Tačiau kai navikas auga ir visiškai užkemša žarną, atsiranda žarnų nepraeinamumo simptomai – negalėjimas pasituštinti, stiprūs pilvo skausmai, pūtimas, nebegali oras išeiti. Ir tai ganėtinai ekstrinė būklė, dėl kurios pacientai patenka į skubiosios pagalbos skyrių“, – pasakojo gydytojas. 

REKLAMA
REKLAMA

Kaip liga pažengusi, dažniausiai storosios žarnos vėžys linkęs plisti į šalia esančius limfmazgius, o vėliau – į kitus organus, dažniausiai – kepenis.

Kaip pasiruošti kolonoskopijos tyrimui?

Pasak gydytojo, kolonoskopija yra nemalonus tyrimas ir sunkiai rasi pacientą, kuris užsidegęs norėtų jį atlikti. Dažniausiai tai yra skausmingas tyrimas, todėl paprastai jis atliekamas su sedacija, kitaip – nejautra.

Tačiau pašnekovas neslėpė, kad nuskausminimas negali būti atliekamas tiek daug pacientų, kiek norėtųsi. „Anesteziologo paslaugos yra ribotos, tai yra dar viena problema, dėl ko ne visi tyrimai gali būti atlikti su gilia sedacija dalyvaujant anesteziologui. Tas kiek apriboja kokybiškos kolonoskopijos prieinamumą“, – pastebėjo G. Kiudelis.

Gydytojas kartu atkreipė dėmesį, kad vienas esminių iš kokybiškos kolonoskopijos dalykų – geras žarnyno paruošimas. Anot jo, tai – didžiausia bėda, vedanti ir prie diagnostikos klaidų. 

„Kodėl taip įvyksta, kad pacientai atvyksta nepasiruošę? Čia yra daug priežasčių. Kartais ir išaiškinimas būna prastas, visi skuba, nes neturi laiko. Jei pacientui skiriama 20 minučių konsultacijai, jis atvyksta su 5 metų ligos istorija, gydytojui tenka peržiūrėti kokių 100 dokumentų. Dar turi sugalvoti, ką reikia daryti, kokius tyrimus, įvertinti, apžiūrėti ir dar paaiškinti, kaip pasiruošti tyrimui. Tai misija neįgyvendinama. Ir tai atsiliepia kokybei, nes niekas nevyksta greitai“, – konstatavo profesorius.

REKLAMA
REKLAMA

Jis priminė, kad apie savaitę laiko prieš atliekant kolonoskopiją reikėtų nevalgyti produktų su grūdais ir sėklomis, nes jos labai ilgai lieka žarnyne ir trukdo kokybiškai atlikti tyrimą. 

„Yra įvairių vaistų, kurių reikėtų vengti, pavyzdžiui, geležies preparatų. Taip pat labai svarbu prieš tyrimą taisyklingai išgerti išvalomąjį tirpalą. Jei yra nekokybiškas žarnyno išvalymas, toks tyrimas yra bevertis“, – įspėjo gastroenterologas.

Didziausia problema, kad neimanoma pakliuti pas specialistus. Tai turime padekoti sveikatos ministrui, jei ji taip galima pavadinti. Is vis nesuprantu, kaip tokie uzima tokius postus ir kuria kvailus nurodimus, o seime dauguma pritaria. Susidaro nuomone, kad sedi dauguma puspociai.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų