REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors dalis mokslininkų sutaria, kad koronaviruso pandemija jau eina į pabaigą, medikai nepaliauja kartoti, jog niekur nedingo kitos infekcinės į kvėpavimo takus nusitaikančios ligos. Štai apie save žinoti jau davė kelis metus „primirštas“ gripas, sergamumas kuriuo pastarosiomis savaitėmis išaugo net kelis kartus.

Nors dalis mokslininkų sutaria, kad koronaviruso pandemija jau eina į pabaigą, medikai nepaliauja kartoti, jog niekur nedingo kitos infekcinės į kvėpavimo takus nusitaikančios ligos. Štai apie save žinoti jau davė kelis metus „primirštas“ gripas, sergamumas kuriuo pastarosiomis savaitėmis išaugo net kelis kartus.

REKLAMA

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis šią savaitę padidėjo nuo 62,8 iki 64,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Tuo metu dar praėjusią savaitę fiksuoti šių metų rekordai – vertinant savaitės duomenis, sergamumas gripu išaugo daugiau nei tris kartus. Kovo 14–20 d. Lietuvoje buvo nustatyti 234 gripo atvejai, kai ankstesnę savaitę liga diagnozuota tik 61 asmeniui.

„Stebimas kelis kartus padidėjęs sergamumas gripu, tačiau jis atitinka normas, koks būdavo tokiu metu ikipandeminiais laikais. Taip pat stebimas ir sergamumo kitomis infekcinėmis ligomis padidėjimas“, – situacija komentavo NVSC specialistė Greta Gargasienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Ji priminė, kad ne atsitiktinai gripo epidemijos buvo skelbiamos sausio-vasario mėnesį, tai šiemet fiksuotas pakilimas atitinka normą. 

Atsipalaidavimas ir kritusi imunizacija padarė savo

Pasak pašnekovės, tokį sergamumo šuolį visų pirma galima sieti su žmonių nuovargiu, pandeminių ribojimų nesilaikymu ir apskritai jų atsisakymu. Kitas dalykas – per kelis metus sumažėjęs buitinės imunizacijos lygis.

REKLAMA

„Yra žinoma, kad kuo mažiau susiduriama su virusais aplinkoje, tuo mažiau ir pastimuliuojamas imunitetas“, – sakė G. Gargasienė. 

Taip pat ji atkreipė dėmesį ir į sumažėjusį skiepijimosi aktyvumą. „Žmonėms atrodo, kad jei ligos kaip ir nėra, tai nėra ko skiepytis“, – pridūrė NVSC specialistė. 

G. Gargasienė kartu pastebėjo tendenciją, kad šį sezoną 90 proc. hospitalizuotų asmenų buvo iki 17 metų. Anot jos, tai irgi rodo, kad yra mažiau pasirūpinta imunizacija vaikų. Įtakos turėjo ir ribojimai, kai vaikai nėjo į kolektyvus, turėjo dėvėti kaukes.

REKLAMA
REKLAMA

Paskutinis gripo pasispardymas

G. Gargasienė sutiko, kad dabar galima kaip ir stebėti viruso „renesansą“, tačiau tuo stebėtis labai nereikėtų. Specialistė priminė, kad mokslininkai jau kuris laikas įspėjo, jog atlaisvinus ribojimus galima stebėti gripo grįžimą ir sergamumas juo padidės.

Tą pažymėjo ir virusologas prof. Saulius Čaplinskas: „Visa tai yra lauktas ir prognozuotas dalykas, kad kai įvyks daugiau atsilaisvinimų ir žmonių socialinis gyvenimas atsikurs, natūralu, išaugs galimybė plisti gripui ir kitoms peršalimo ligoms.“

Nors sergančiųjų gripu visuomenėje stipriai padaugėjo, gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis visgi konstatavo, kad tai šį sezoną jau yra paskutinis gripo pasispardymas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Yra žinoma, kad kuo mažiau susiduriama su virusais aplinkoje, tuo mažiau ir pastimuliuojamas imunitetas“, – sakė G. Gargasienė. 

„Visada į kovo mėnesį gripas jau baigdavosi. Kadangi visų dėmesys buvo nukreiptas į kovidą, tai tą gripą kažkaip ir užmiršom, o dabar jis save parodė. Bet jis neturėtų būti labai paplitęs ir labai žalingas, kadangi jau atėjo pavasaris ir artėja respiratorinių ligų sezono pabaiga“, – kalbėjo jis. 

Pažymėjęs, kad šie ir praėję metai gripo atžvilgiu buvo atipiniai – tiek nebuvo normalaus ligos pakilimo, tiek nedaug persirgusiųjų ir skiepytųjų, gydytojas atkreipė dėmesį, kad taip atsirado puiki terpė tų, kurie galėtų lemti didesnį sergamumą kitą sezoną.

REKLAMA

Gripo pandemijos kartojasi kas 30 metų

Paklausti, ar gali kitą sezoną pasirodyti „piktesnis“ viruso štamas, specialistai vis tik nenorėjo burti iš kavos tirščių.

„Kasmet stebima, koks virusas cirkuliuoja, bet labai sunku prognozuoti, kaip bus rudenį. Gripo pandemijos fiksuojamos kas 30 metų, o paskutinioji buvo prieš 10 metų, tai tikrai nežinome, ko galime tikėtis“, – pastebėjo G. Gargasienė ir pridūrė, kad skirtumas tik toks, kad gripas yra labiau pažįstamas ir jo epidemijoms yra geriau pasiruošta.

Jai antrindamas S. Čaplinskas konstatavo, kad žmonija neabejotinai susidurs su ne viena pandemija, klausimas tik – kada ir koks virusas ją sukels. Tačiau profesorius vėlgi pažymėjo, kad ką nors pasakyti dėl artėjančio kito sezono dar anksti.

REKLAMA

„Niekada neaišku, kokie gripo štamai kada susiformuos, tai yra sunkiai nuspėjamas dalykas. Jis gali būti nuspėjamas tik pagal tai, kad pietų pusrutulyje prasideda ir pagal tai atspėjama, bet pasakyti, koks dabar bus kitas gripo sezonas, sudėtinga. Viena aišku, kad gripas ir kitos peršalimo ligos niekur nedings“, – sakė jis. 

Gresia virusų kombinacijos?

Konstatavęs, kad negalima atmesti galimybės, jog gripo virusas gali būti ir „piktesnis“, A. Laiškonis priminė, kad kitą sezoną neišvengiamai bus ir kovidas. Tad dabar šis etapas skirtas pasiruošti, kad cirkuliuos keli virusai, o galbūt net jų kombinacijos.

„Jau kaip kalbama, jog einama į tai, kad COVID-19 bus sezoninė liga. Mokslininkai renka po akmenėlį informaciją ir bando suklijuoti visą freską, kaip ji atrodys, nes pirmą kartą su tokia liga mes susidūrėme. Be abejo, ji nepasibaigs su vasara.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabar jau žinome apie delta ir omikroną variantą, tai galime rasti įvairiausių kombinacijų, kurios gali būti, iš karto numatyti negali, kai pradedi ieškoti genų seką, sekoskaitą, tada jau galima kažką pasakyti“, – komentavo gydytojas. 

S. Čaplinskas patvirtino, kad jei asmuo vienu metu ar artimu laiku, kol vienas virusas dar nepasišalino, užsikrės kitu, tai atitinkamai ir pažeidimai plaučiuose ir kituose organuose gali būti dar didesni.

Baiminasi naujo infekcinių ligų plitimo 

A. Laiškonis kartu pažymėjo, kad dabar jam labiau nerimą kelia dėl karo pabėgėlių galinčius išplisti infekcinės ligos. 

„Baisu, kad neatvežtų vaikiškų infekcinių ligų, nes neaišku, ar vaikai skiepyti ir kada skiepyti, sanitarinė būklė yra sudėtinga – žmonės be vandens, be maisto, ir utėlėtumas gali būti, žarnyno infekcinės ligos, štai dėl šito baisu, kad neplūstelėtų. Juo labiau kad nors atvykstantiems ir siūloma pasiskiepyti, bet jie to nedaro“, – pastebėjo gydytojas.

REKLAMA

Anot jo, tokios didelės žmonių migracijos seniai bebuvo, kai 4 mln. gyventojų paliko Ukrainą ir užplūdo Europą. 

„Pas mus ir taip skiepytų vaikų skaičius sumažėjo, jei įsisuktų dar tymai ar kokliušas, tai turėtume labai dideles problemas“, – pridūrė gydytojas.

Portalas tv3.lt primena rašęs apie specialistų perspėjimą dėl sveikatos krizės karo metu ir tai, kad ligų protrūkiai gali grėsti ir Lietuvai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų