Janina VANSAUSKIENĖ
Sutuoktiniai Doris ir Klausas Hohle iš Vokietijos žinoma kaip seniausia dviračiais aplink pasaulį apvažiavusi pora.
Prieš dešimtmetį atsisakę patogaus ir ramaus gyvenimo netoli Niurnbergo, jie keliaudami tapo artimiausiais draugais ir laimingesni nei bet kada.
Aplink Europą per Pakruojį
Vėsią balandžio 23-osios pavakarę Doris ir Klausas Hohle dviračiais pasiekė Pakruojį. Buvo penkioliktoji jų kelionės aplink Europą diena.
Jų kelionė iš Erlangen miesto, esančio netoli Niurnbergo vedė per Pakruojį, Žeimelį link Rundalės – turizmo organizatorių vadinamuoju Šiaurės Lietuvos turizmo šilko keliu.
Vokiečių pora, įveikusi kasdienį kelionės planą – numinti 100 kilometrų – Pakruojyje ieškojo vietos apsistoti nakvynei: užkalbino gatve ėjusį vyrą. Šis atvykėlius paslaugiai palydėjo iki Pakruojo dvaro viešbučio.
„Maršrutą per Pakruojį pasirinkome, nes nuo Kauno pasiekti Rundalę šiuo keliu yra arčiau. Be to, važiuojant per mažus miestelius ir kaimus geriau gali pažinti kraštą, žmones“, – po nakvynės ir pusryčių Pakruojo dvare tolimesnei kelionei bagažą ruošdamas kalbėjo energija ir žvalumu spindintis 74-erių keliautojas Klausas.
Ar kelionės dviračiais nenuvargina? Ponas Klausas skardžiai nusijuokia ir palinksta arčiau, tarsi sakytų paslaptį: „Turiu vieną problemą: man naktis per trumpa“.
Svetainėje vėl nuskardena svečio juokas ir jo kita užuomina leidžia suprasti, kad po visą dieną trukusios kelionės geras nakties poilsis iš tiesų yra labai svarbus.
Numins 10 tūkstančių kilometrų
Netrukus laiptais iš antrojo aukšto į viešbučio svetainę nusileidžia ir ponia Doris su kelioniniu krepšiu ir buteliu gaivinančio gėrimo.
Jaunatviškai atrodanti šešiasdešimt dviejų moteris linksmai įsijungia į pokalbį.
Ponia ištiesia žemėlapį. Jame maršrutą žymi raudona linija. „Kelionės pradžia – Miunchenas, – paaiškina keliautoja. Po to – Praha, Varšuva, Kaunas, Ryga, Talinas, Sankt Peterburgas, Čerepovecas, Vladimiras, Samara, Volgogradas, Krasnodaras, Sevastopolis, Košica, Bratislava ir ratas baigiasi Miunchene.“ – Doris priduria, kad šia kelione savo numintų atstumų kraitę papildys dar beveik 10 tūkstančių kilometrų.
Ponas Klausas, papildydamas žmoną, sako, kad Vladimire stabtelės ilgėliau, nes lankysis šiame mieste esančiuose vaikų namuose. Ten pabuvos su misija – perduoti vokiečių skirtą paramą be tėvų augantiems vaikams.
„Mes į šį miestą atvažiuosime dviračiais, o mūsų meras atskris lėktuvu“, – vėl nusijuokia keliautojas ir paaiškina, – Vladimiras ir mūsų miestas yra pasirašę bendradarbiavimo susitarimą“.
Sumuš šešiaženklį rekordą
„Dviračiais keliaujame jau beveik 10 metų. Dabar jau esame nuvažiavę apie 94 580 kilometrų. Kai iš šios kelionės grįšime į namus, būsime pasiekę savo rekordą – 100 tūkstančių kilometrų“, – šypsosi ponia Doris, rodydama savo kelionių žurnalą, kuriame – kiekvienos dienos maršruto važiavimo laikas, kilometrai, vietovės, kuriose sustota ilgėliau.
Klausas įsiterpia: „Esame paskelbti vyriausia pora dviračiais apvažiavusi pasaulį. 2006–2008 metais pervažiavome visus penkis kontinentus ir 46 šalis – sausuma nuvažiavome 57 053 kilometrus“.
Sutuoktiniai vienas paskui kitą vardija savo nepaprastas keliones: 1999 metais įveikti 8000 kilometrų aplink Australiją, 2011-aisiais – pervažiuota visa Kanada, Amerikos žemynai, po to Olandija, dviračiais apkeliautos Skandinavijos šalys, numinta beveik iki paties Šiaurės ašigalio.
Sutuoktiniai, paklausti, ar savo šalyje turi bendraamžių, keliaujančių dviračiais, vėl nusijuokia: „Ne, mūsų amžiaus žmonėms keliauti dviračiais nėra įprasta. Taip dažniausiai keliauja jaunimas“.
Ponas Klausas atsisuka į dvaro valdytoją Giedrių Klimkevičių, apkabina jį per pečius kaip seną bičiulį ir nusijuokia: „Jis irgi išprotėjęs dėl kelionių – žirgais 2000 kilometrų iki Juodosios jūros nujojo!“.
Pasaulyje žmonės geri
Sutuoktiniai į svetainę neša kelionės bagažą ir pasikeisdami tęsia pokalbį. Iš pirmo žvilgsnio tiek vežti dviračiais yra daug, bet kai pagalvoji, jog visa tai – kelionei aplink Europą, taip nebeatrodo.
Vokietis paima du krepšius: „Čia palapinės. Mes retai nakvojame viešbučiuose. Taip paprasčiau, – pasakoja keliautojas. – Kartais nakvynei mes apsistojame pas neturtingus žmones. Tada vietos parduotuvėje nuperkame maisto ir kartu vakarieniaujame.
O kartais mes apsistojame pas labai turtingus žmones. Kai pasikalbame su jais, jie dažniausiai mums prisipažįsta: „Jūs pakeitėte mūsų supratimą apie gyvenimą“.
Doris ir Klausas neslepia, kad jų pasirinktas gyvenimo būdas keliauti dviračiais jiems patiems atskleidė kitokį, nei jie iki tol turėjo, požiūrį į gyvenimą ir kitų šalių žmones.
„Mes esame pasaulio svečiai. Žmonės visame pasaulyje yra labai labai geri. Net tose šalyse, apie kurias girdime negerų dalykų: Iranas, Irakas, Afganistanas, Jordanija, – pasakoja įžymus keliautojas. – Patikėkite, per tiek kelionių mūsų nė karto niekas nėra apvogęs“.
Vyras papasakoja istoriją, kai Vietname, pavakarieniavę mažame restoranėlyje išvažiavo pamiršę fotoaparatą.
„Po šešių valandų mus pasivijo kelyje ir atidavė mūsų fotoaparatą!.. Panašiai yra buvę ir Austrijoje“, – su džiaugsmu apie įsimintinus kelionių įvykius, žmonių nuoširdumą bei sąžiningumą pasakoja bene žinomiausia Vokietijoje senjorų pora.
Sutuoktiniai tapo geriausiais draugais
Skubėdami tęsti kelionę, sutuoktiniai trumpai, bet atvirai papasakoja apie savo šeimos įvykius, lėmusius didžiąsias gyvenimo permainas.
Doris – buvusi valstybės tarnauja. Jai buvo 53-ji kai pirmą kartą vyras ją su statybų firma, kurioje dirbo inžinieriumi, pakvietė kartu vykti į turistinę kelionę: Iraką, Iraną, Turkiją. Moteris iki tol rūpinusis namais, senu savo tėvu, ilgesniam laikui nuo namų ir darbo neatsitolindavo.
Klausas – priešingai: daug dirbo, buvodavo komandiruotėse kitose šalyse, laisvalaikiu sportavo, dalyvaudavo žirgų ir šunų lenktynėse, o būdamas 55-erių tapo Bavarijos, o vėliau ir visos Vokietijos senjorų triatlono čempionu.
Mirus Doris tėvui, ji vyrui pasakė: atsisakau darbo ir noriu keliauti. Poros interesai sutapo, jie ryžosi kardinaliai pakeisti savo gyvenimą.
„Dabar mes esame geriausi draugai, partneriai. Kelionėse kitaip negalima: reikia padėti vienas kitam, rūpintis vienas kitu“, – apie pasikeitusius santykius su žmona kalba Klausas ir vėl linksmai nusikvatoja pridurdamas, jog jis tikrai dabar nesijaučia tokio amžiaus, kokio yra. Jam nusišypso žmona: „Gyvenimas ir pasaulis yra gražus.“
Ką patartumte žmonėms, kurie įvairių krizių, streso ir įtampos kamuojami skundžiasi sunkiu gyvenimu, prarastu džiaugsmu?
„Jeigu žmogus turi sutuoktinį, draugą ar draugę, reiškia jis turi artimą žmogų. Telieka su tuo žmogumi atvirai kalbėtis, pasistengti vienas kitą suprasti, girdėti, tartis. Tuomet – jokių problemų: atsiranda bendri sprendimai, susitarimai ir gyvenimas pats duoda permainas“, – savo gyvenimiška patirtimi dalijasi ponas Klausas. Prieš dešimtmetį įvykusios permainos jį su žmona padarė laimingais žmonėmis.
