Jeigu jūs ilgai būsite šaltyje be šiltų drabužių ir apsaugos priemonių, tai jums per kūną pradės eiti šiurpas ir galite net numirti.
Ir vis dėlto šaltis – visai ne priešas. Kaip tik atvirkščiai, skelbia Slate.fr.
Šaltis sumažina skausmą, gydo ir gelbėja. Medicina pripažįsta daug jo teigiamų savybių. Šalčio panaudojimas gydymo tikslais moksliškai vadinamas „krioterapija“.
1. Skausmą malšinantis ir priešuždegiminis poveikis
Visų pirma šaltis yra žinomas kaip priemonė nuo skausmo. Kaip kiekvienas galėjo įsitikinti iš savo patirties, jis sumažina skausmą audiniuose ir malšina skausmą nusideginus. Be to, tai puiki priešuždegiminė priemonė, kuri padeda sumažinti pabrinkimą ir uždegimą, pavyzdžiui, po artrito ir traumų (išnirimo ar ištraukto danties). Be to, ledo pridėjimas prie odos (naudojant apsauginę medžiagą) – pirmas dalykas, kurį reikia padaryti ką nors išsinarinus arba trūkus raumenims ir raiščiams.
2. Ledinis šaltis
Šaltis plačiai naudojamas chirurgijoje, o taip pat kai kuriose kitose medicinos srityse. Pavyzdžiui, dermatologijoje naudojamas skystas azotas įvairaus pobūdžio dariniams pašalinti – tiek paviršiniams (karpoms), tiek ir didesniems (navikams). Priklausomai nuo atvejo, objektas atšaldomas išpurškus arba naudojant zondą. Galima jį naudoti ir kūno viduje. Oftalmologijoje kriochirurgija naudojama kataraktai ir tinklainės atšokimui gydyti.
3. Šaltis išsaugo
Spermos bankai, savo ruožtu, be šalčio negalėtų egzistuoti. Spermatozoidai yra užšaldomi skystu azotu ir saugomi galimam apvaisinimui ateityje. Šaltis turi nepaprastai didelę reikšmę ir transplantologijoje. Išimti iš donoro kūno organai laikomi lede prieš transportuojant juos recipientui. Tokios sąlygos įgalina deramai juos išsaugoti, kad vėliau galėtų tęsti naują gyvenimą. Kalbant apie smegenis, vidutinio laipsnio hipotermija (kūno atšaldymas) (33C temperatūra 24 valandas) gali pasitarnauti nervų ląstelėms apsaugoti. Intensyviosios terapijos specialistas daktaras Mauro Oddo aiškina taip: „Apgalvota ir kontroliuojama organizmo hipotermija, kuri naudojama reanimacijoje, žymiai pagerina prognozę pacientams, patekusiems į komą po širdies priepuolio. Tyrimų rezultatai parodė, kad toks gydymas padidina šansus išlikti gyvam ir tokiais atvejais pagerina neurologinę prognozę“.
4. Šaltis saugo ląsteles
Po širdies priepuolio, kada širdis vėl pradeda plakti ir atsistato kraujotaka, organizme vyksta visa eilė antrinių procesų (toksiškų laisvųjų radikalų atpalaidavimas), kurie gali pakenkti smegenims. „Organizmui greitai sudarius vidutiniškos (32 -34 C temperatūros) terapinės hipotermijos sąlygas galima apsaugoti nervų ląsteles ir sumažinti pakenkimo mastus. Tai padidina šansus išgyventi ir užtikrina gerą neurologinių funkcijų atsistatymą“, – sako daktaras M. Oddo. Maža to, šalčio poveikyje smegenų aktyvumas sumažėja, ir smegenys gali ilgiau iškęsti dalinį deguonies trūkumą, kuris pasireiškia po širdies priepuolio.
Hipotermija gali turėti teigiamą poveikį ir įvykus insultui, padidėjus spaudimui kaukolės viduje, įvykus miokardo infarktui, sepsiniam šokui ir po kepenų persodinimo, „kadangi ji sumažina uždegimą ir išsaugo ląsteles“, – pabrėžia daktaras M. Oddo. Terapinės šalčio savybės yra daugelio dabartiniu metu atliekamų mokslinių tyrimų tema.
