Plokščių (Šakių r.) gyventoja Jadvyga Žemaitienė „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad šliužų savo darže pastebėjo prieš penkerius metus, tik tada jų buvo kur kas mažiau nei šiemet. Šią vasarą šliužai tapo kasdieniu jos rūpesčiu, nes gyviai dauginasi ne dienomis, o valandomis.
Pasak pedagogės J.Žemaitienės, šiemet lysvėje užaugo tik dvi morkos, nes vasaros pradžioje jų daigelius apgraužė šliužai. Jie apniko agurkus, krapus, burokus, svogūnų laiškus, braškes bei kitas gėrybes. Stebina, kad neturėdami dantų pragraužia kietą agurko žievelę. Nors hortenzijos kitus kenkėjus atbaido, bet šliužai po lietaus Jadvygos sodelyje ant hortenzijų tiesiog būna sulipę.
Moteris nesupranta, kodėl šliužai pirmiausia apsigyveno jos sodyboje, kai pas kitus šiame miestelyje jų net nebuvo. Gal dėl to, jog J.Žemaitienės sklypas įsikūręs atokiau, už jo plyti laukai, teka Nemunas, netoli kapinės. Moteris stebi, kad labai daug šliužų pas ją į kiemą ateina iš anapus tvoros, nes ten niekas jų nerenka, nenaikina.
Į komposto krūvą, kur pilami obuolių krituoliai ir sumestos žolės, susirenka gausybė šliužų. Šeimininkė neapsikentusi ten vis paberia kelis kilogramus druskos. Tačiau po kelių dienų vėl tas pats.
Šliužai telkiasi ir žolėse, todėl kur negali prieiti žoliapjove, sodybos šeimininkė žoles pjauna rankiniu pjautuvėliu. Moteriai sunku susilenkti, paskausta nugarą, tad šliužus iš augmenijos surenka savo metodu – smeigia šakute su ilga rankena, meta į kibirą ir po to supila į duobę. Šią vasarą J.Žemaitienė savo valdose kasė ne vieną duobę šliužams.
„Šliužai turi landas žemėje, matau, kaip iš jų išlenda. Daugiausia landų būna prie krienų ir kiaulpienių šaknų. Šliužai slepiasi po lentomis, samanomis– visur, kur tik gali palįsti, ir deda kiaušinėlius“, – apie šliužus pasakojo J.Žemaitienė.
Šie gyviai pasirodo ryte ir vakare, kai nėra saulės. Plokštietė savo darže juos surenka per kelis kartus vakarais.
Baiminasi piko
Anot plokštietės, liepa – intensyvus šliužų dauginimosi laikas. Įvairiausių šliužų atbaidymo būdų išbandžiusiai moteriai žmonės patarė juos palaistyti alumi. Gal tai padėtų jų atsikratyti. Bet Jadvyga tik juokiasi, nes tai būtų vien pinigų švaistymas.
„Nereikia to alaus. Niekas nepadeda: jų neveikia nei sudžiovinti kavos tirščiai, nei kiaušinių lukštai – pavalgo ir dauginasi toliau. Išbandžiau viską, ką galėjau. Juos reikia sukapoti, pabarstyti druska“, – šliužų gajumu stebėjosi J.Žemaitienė iš Plokščių.
Sunku nusakyti, kaip šie atsparūs šliužai atrodo. Plokštietė sakė, kad jie šliaužiantys padarai, bet tikrai ne sraigės. Be to, daržovėms ir gėlėms sraigės nedaro tokios didelės žalos kaip šliužai. Plokščiuose užsiveisę šliužai būna dviejų spalvų. Moteris mano, kad šviesūs šliužai yra patelės, o tamsūs – patinėliai. Apie juos mokytoja skaitė literatūroje. Šiuo metu jos valdose daug storų, išpampusių šliužų, bet yra ir mažų, plonyčių, dar tik augančių, todėl nieko nedarant šliužai gali stipriai daugintis.
„Žmonės sako, kad jų pilna žolėse. Nereikia nė žolės, jau per asfaltą šliaužia“, – didėjančius šliužų srautus Plokščiuose šią vasarą stebi J.Žemaitienė ir šaukiasi pagalbos, nes šliužų randa ant savo namo durų, o kai kada ir ant batų. Rytais palei slenkstį nurenka 20–30 šliužų.
J.Žemaitienės teigimu, ji jau seniai kelia klausimą dėl šliužų ir prašosi pagalbos, nes Plokščių gyventojai individualiai su jais nebesusitvarko. Ji pridūrė, kad žmonės neišgalės prisipirkti chemikalų iš pensijos ar atlyginimo, nes neužteks pinigų pragyvenimui.
Prirenka kibirą šliužų
Blogiausia, kad žmonės dėl šliužų nieko negali užsiauginti nei daržuose, nei šiltnamiuose, nei soduose. Šiemet šliužai daržuose pasirodė balandžio antroje pusėje. Žmonės sakė, kad šie kenkėjai žiemą neiššąla, moka susirasti vietą, kur peržiemoti.
Nepadeda nei reguliarus jų rinkimas. Prie kai kurių daržovių J.Žemaitienė bėga 5 kartus per dieną, kruopščiai renka šliužus. Atrodo, turėtų jų mažėti… „Net turėdama nesveiką stuburą, nuo vaikystės lydinčią astmą, apeinu 27 arų sklypą, nurenku šliužus, o po 10 minučių vėl tas pats. Jie mėgsta drėgmę, patamsį, todėl iš savo landų išlenda vakarėjant (20–21 val.). Galima rinkti ir anksti ryte, nes dieną jų nebūna – pasislepia, nes nemėgsta saulės spindulių“, – tikino J.Žemaitienė.
Mokytoja minėjo, kad per dieną gali pririnkti 10 litrų šliužų. Jų nelesa gandrai ir kiti paukščiai. Sodyboje gyvena ežiai, žaltys, tačiau jie šliužų nenaikina.
Vienintelis J.Žemaitienės išbandytas ir pasiteisinęs metodas – druska. Tačiau, kai jos padaugino, agurko daigas nudžiūvo. Kiekvieną kartą iš parduotuvės parsineša po 2 kg druskos, šiemet skaičiuoja jau 25 kg.
„Pagalvoju apie laikus, kai sodindavai ir viskas užaugdavo, nereikėdavo gaišti laiko ir jų naikinti – visai kitas gyvenimas. Vis tik reikia vertinti ir džiaugtis tuo, ką turi“, – atviravo mokytoja iš Plokščių.
Jos nuomone, šliužų naikinimas turi tapti bendra gyventojų ir valdžios problema.
Lėšų skyrė savivaldybė
Plokščių gyventojai tikėjosi, kad kovojant su šliužais jiems į pagalbą atskubės rajono valdžia, bet iš savivaldybės biudžeto esą skirta tik 5 tūkst. eurų, kurių pakaks nupirkti priemonių viešosioms erdvėms, pavyzdžiui, kapinėms ir kitoms visuomeninės paskirties vietoms apginti nuo šliužų. Plokštiečiai mato, kad priemonės tikrai veikia: grūdelių buvo pribarstyta ties kapinių tvora – dabar ten guli krūvos negyvų šliužų.
„Kapinėse dabar sodiname tik trijų rūšių gėles: pelargonijas, begonijas arba vadinamuosius ledinukus, nes šitie gyviai jų negraužia, priešingai nei atsparius serenčius, kuriuos sugraužia su visais kotais, žiedais“, – pasakojo Plokščių gyventojai.
Plokščių seniūnijos socialinė darbuotoja Rimanta Šukienė neneigė, kad ir jos pačios namuose ta pati situacija – šliužai užkariavo augalus, o įprastas ir ramus gyvenimas vasarą tarsi prarado prasmę. „Atsikeli – šliužai, nežinai, į kurią pusę eiti. Eini miegoti – vėl šliužai. Dabar, laimė, atsirado chemikalų. Žinoma, jie brangūs, bet vis tiek pasidarė šviesiau, atsirado viltis, nes iki šiol barstėme juos druska, surinkdavome ir „konservuodavome“. Druska jiems nepatinka – susisuka, bet tai labai nemalonu“, – sakė Plokščių seniūnijos darbuotoja.
Anot R. Šukienės, šliužai graužia viską, kas žalia, todėl šiemet agurkus kėlė aukštyn – sodino į statinę.
Seniūnijos darbuotojos duomenimis, šliužai dar tikrai nėra išplitę po visą Plokščių seniūniją. Tik arčiau Nemuno, griovų, kur daug drėgmės – ten jiems tikras rojus. Jeigu diena saulėta, karšta, jų nepamatysi. Leidžiantis saulei arba po lietaus išlenda, šliaužia po lapais, medžiais, per pievą… Svarbiausia, kad sodybų šeimininkai nesupranta, iš kur jie atsiranda. Kodėl jų tokia gausybė? Kodėl atakuoja Šakių r. gyventojus ir kaip jie čia pateko?
Apie šliužų daromą žalą prabilo ir Lekėčių seniūnijos, Girėnų bei Giedručių gyvenviečių, Šakių miesto gyventojai.
Reikia kvalifikuotų specialistų pagalbos
Arvydas Šlėderis, Šakių rajono savivaldybės administracijos Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas
Liepos mėnesį Šakių r. savivaldybės tarybos posėdyje buvo pakoreguota Gamtos apsaugos programa ir perskirstytos lėšos – 5 tūkst. eurų numatyta skirti kovai su invaziniais šliužais. Pinigus bus galima panaudoti tik viešose vietose. Seniūnai yra įpareigoti paruošti tas vietas ir priemones.
Šie šliužai išplitę nevienodai. Kiekvienas gamtos lopinėlis skirtingas: viename ūkininkai turi problemų su šliužais, o kitame – ne. Dabar būtų sunku atsakyti, kiek masiškai jie paplitę, bet faktas, kad jų yra.
Asmeniškai kalbėjausi su įstaigų specialistais, dirbančiais su chemikalais nuo šliužų. Specialistų nuomonė nėra pakankamai vieninga ir labai konkreti. Mano nuomone, jie turėtų pranešti, kiek ir kokių priemonių galima naudoti. Šliužai slepiasi po lapais, nešienautose pievose, apleistose teritorijose netoli vandens telkinių. Tiesioginių naikinimo priemonių nėra, taip pat neaišku, ar jos būtų veiksmingos.
Specialistų teigimu, viena iš priemonių – pievų šienavimas. Būtų gerai, jei atsirastų rinkos dalyvių, kurie pasiūlytų veiksmingas priemones ir nurodytų, kaip ir ką naudoti. Šiandien tokios informacijos trūksta, o noro padėti gyventojams tikrai yra. Kitas svarbus klausimas: ar nežinodami, kiek ir kaip naudoti vieną ar kitą chemikalą, savivaliaudami ir darydami eksperimentus, nepakenksime gamtai.
Rima Kazakevičienė
