Nuogo kūno fotografija Robertas Mishka sako susižavėjęs labiausiai dėl slidžios ribos tarp vulgarumo ir seksualumo. Jis mano, kad neperžengus šios ribos, nuotraukose atsiranda efektas wow – fotografija provokuoja, sukelia didesnį įspūdį.
„Mane apskritai visada žavėjo moters grožis, moters kūnas, ypač graikų skulptūrose. Pavyzdžiui, mano fotografijose pozos dažnai būna tokios geometriškos, kuriose labiau matosi kaulai, moters formos. Man labai patinka vaikščioti plona riba tarp vulgarumo ir efekto wow. Kai riba neperžengta, tada būna įspūdinga. Bet ši riba labai slidi ir labai plona, tai galbūt mane tas ir labai žavi“, – sako fotografas.
Nuogi kūnai, anot vaikino, jį žavi labiausiai, tačiau tai nėra vienintelė kryptis, kuria jis užsiima. Baigęs fotografijos studijas Mishka daro ir mados nuotraukas, fotografuoja nėščias moteris, vyrus. „Aš fotografuoju visokius žmones“, – tikina vaikinas.
Mishka sako, kad jei fotografuojama moteris jaučiasi nepatogiai, tai pasimato ir nuotraukose. Dažnai tokias fotografijas galima atskirti pamačius susikausčiusį, neatpalaiduotą kūną, nepasitikėjimą veide ar kitokias, nepatogias veido išraiškas.
Fotografija – tai kontaktas
Vyras teigia, kad nuo 15 metų susidomėjimas ir aistra fotografijai neblėso: „Aš maždaug nuo 15 metų susidomėjau fotografija ir mano kelias visiškai nenukrypo nei karto, ėjau tiesiu keliu.“
Anot jo, pirmosios fotosesijos, kaip ir visų pradedančių fotografų, prasidėjo nuo gamtos, gyvių, įvairių peizažų, artimųjų ir šeimos nuotraukų. Pirmoji fotosesija – ne nuogi kūnai.
Tik bėgant laikui ir įgyjant patirties aiškėjo, kad fotografija ne tik technikos, estetiškumo ar žinių apie fotoaparatus išmanymas. Šis menas yra apie ryšį tarp fotografuojamo žmogaus ir fotografo.
„Fotografija nėra apie techninius dalykus. Ji yra labiau apie kontaktą, komunikaciją tarp fotografo ir fotografuojamo žmogaus. Aišku, svarbus ir pats fotografo pasiruošimas“, – kalba R. Mishka.
Jis sako, kad vis dėlto tai gali pastebėti tik pats fotografas, kadangi auditorija nemato kelio ir pasiruošimo iki nuotraukos, ji mato tik rezultatą. Jis sako, kad kiekvieną kartą paspausdamas kameros mygtuką „kaifuoja“. Fotografas džiaugiasi fotografuodamas ir paprasčiausius dalykus – artimuosius, gamtą.
Vietos paieškos irgi svarbi dalis
„Per fotografiją bandau perteikti skulptūriškumą, mitologiją“ – taip vyras apibūdina žinutę, kurią nori perteikti. Jis sako, kad ieškant vietų, įdomių kampų ar išbandant naujas technikas kartais reikia paplušėti, tačiau per didelių sunkumų jis esą niekad nepatyrė.
„Kadangi studijavau fotografiją, labai sunku nebuvo niekada. Kai tik pradėjau fotografuoti, tai vėlgi, fotografavau viską ir kaifavau nuo kiekvieno mygtuko paspaudimo, džiaugiausi, kad fotoaparatas perteikia tai, ką tu nori parodyti“, – sako jis.
Mishka pripažįsta fotosesijoms specialiai ieškantis vietų. Dažniausiai jo objektyvas kaista pajūriuose, atvirose lauko erdvėse, kartais ir viduje. Vyras sako, kad kartais tiesiog nusukus nepažįstamu keliuku galima rasti labai įspūdingų fotosesijų vietų.
Labai svarbi fotografijų dalis – šviesos žaismas. Fotografas dalinasi, kad neturint specialių lempų, kartais, uždarose erdvėse, tenka poros valandų fotosesiją daryti viename kampe.
„Dažniausiai, neturint lempų, tik dienos šviesą, tarkim, bute, fotografuoju mažam kampelyje, nors butas gali būti ir didelis. Šviesa gali būti gražiausia viename kampelyje, o fotografijoje šviesa ir yra svarbiausia“, – dalinasi jis.
Su vieta taip ir būna, nes tokiame darbe atėjus reikia prisitaikyti prie šviesos. Mishka yra fotografavęs ir žymias moteris bei modelius, tarp jų – Asta Valentaitė, Simona Starkutė, Solveiga Mykolaitytė. Vyras džiaugiasi, kad neseniai atidarė savo profesionalią studiją, kurioje ruošiasi pratęsti ateities darbus.
