Taip pat specialistė dalijasi patarimais apie tręšimą, atsigavimą ir prevencines priemones. Pasak jos, tinkama priežiūra padeda spygliuočiams sėkmingai atsistatyti po žiemos pažeidimų.
Spygliuočių „nudegimo“ priežastis
Spygliuočių rudavimą ir vadinamąjį „nudegimą“ po žiemos dažniausiai lemia fiziologinė sausra. Nors žiemą augalai atrodo ramybės būsenos, saulėtomis ir vėjuotomis dienomis jie vis tiek garina drėgmę.
Ingrida dalijasi, kad problema kyla tuomet, kai įšalusi dirva neleidžia šaknims papildyti prarasto vandens kiekio, todėl augalo audiniai pradeda džiūti.
Neigiamą poveikį spygliuočiams taip pat daro staigūs temperatūrų pokyčiai, stiprūs vėjai, nepakankamas laistymas rudenį bei kelių ir takų priežiūrai naudojamos druskos. Didesnę riziką patiria ir tie augalai, kurie į žiemą įžengia nusilpę dėl ligų, kenkėjų ar netinkamų augimo sąlygų.
„Pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko situacijų, kai šiltus periodus staiga pakeičia šalčiai, o tai augalams sukelia papildomą stresą“, – sako specialistė.
Žiemos stresas – pagrindinė spygliuočių parudavimo priežastis
Po žiemos spygliuočių, ypač tujų, parudavimas yra dažnai pasitaikantis reiškinys, kuris ne visada reiškia augalo žūtį.
Pasak specialistės, dažniausiai tai yra susiję su žiemos metu patirtu stresu, kai augalas netenka daugiau drėgmės, nei gali pasisavinti iš įšalusios dirvos. Dėl to dalis spyglių ar šakelių gali pakeisti spalvą ir paruduoti.
Jautriausiai į tokias sąlygas reaguoja jaunos tujos, kadagiai, kukmedžiai bei kai kurios eglių rūšys. Tačiau daugeliu atvejų pažeidžiama tik dalis lajos, o pats augalas išlieka gyvybingas. Tinkama priežiūra pavasarį gali padėti spygliuočiams sėkmingai atsistatyti ir atgauti dekoratyvią išvaizdą.
„Dažniausiai tai yra žiemos streso pasekmė, kai augalas praranda daugiau drėgmės, nei gali jos pasisavinti iš įšalusios dirvos“, – sako specialistė.
Žalias audinys po žieve – patikimas gyvybingumo ženklas
Norint įvertinti, ar po žiemos parudavusios spygliuočių šakos vis dar gyvybingos, rekomenduojama patikrinti jų būklę po žieve. Lengvai praskutus žievės paviršių, galima pamatyti augalo audinius.
Jei po žieve yra matomas žalias ir drėgnas sluoksnis, šaka tebėra gyva ir turi galimybių atsigauti. Tuo tarpu sausa, rusva ar pilkšva mediena dažniausiai rodo, kad šaka jau nudžiūvusi.
Specialistė teigia, kad yra verta neskubėti šalinti įtartinų šakų ankstyvą pavasarį. Augalo būklę reikia stebėti iki pavasario pabaigos ar vasaros pradžios, nes gyvybingos šakos tuo metu paprastai pradeda auginti naujus ūglius ir taip parodo, kad gali sėkmingai atsikurti.
„Lengvai nagu ar peiliuku praskutus paviršių, po žieve turėtų matytis žalias audinys. Jei audinys yra žalias ir drėgnas – šaka dar gyva. Jei po žieve matoma sausa, rusva ar pilkšva mediena, tikėtina, kad šaka jau yra nudžiūvusi“, – pasakoja I. Vainauskienė.
Tinkamiausias laikas genėti spygliuočius
Parudavusias ir akivaizdžiai nudžiūvusias tujų bei kitų spygliuočių šakas galima šalinti, tačiau specialistė rekomenduoja neskubėti to daryti iškart po žiemos. Ankstyvą pavasarį dalis šakų gali atrodyti stipriai pažeistos, nors vėliau paaiškėja, kad jos vis dar gyvybingos ir sėkmingai atželia.
Tinkamiausias metas genėjimui yra laikotarpis nuo vėlyvo pavasario iki vasaros vidurio. Tuomet jau aiškiai matyti, kurios augalo dalys atsigauna, o kurios yra negrįžtamai nudžiūvusios.
Atliekant genėjimą svarbu išlaikyti saiką ir šalinti tik tas šakas ar jų dalis, kurios tikrai pažeistos, kad augalas neprarastų per daug žaliosios masės.
„Geriausia parudavusias ir aiškiai nudžiūvusias šakas šalinti nuo vėlyvo pavasario iki vasaros vidurio, kai jau aiškiai galima matyti, kurios augalo dalys atsigauna, o kurios ne. Nereikėtų skubėti genėti ankstyvą pavasarį, nes kai kurios šakos gali atrodyti pažeistos, tačiau vėliau sėkmingai atželia“, – sako Ingrida.
Nusilpusių spygliuočių tręšimo svarba
Pasak specialistės, po žiemos nusilpusiems spygliuočiams, saikingas tręšimas gali padėti greičiau atsigauti.
Ingrida rekomenduoja rinktis pavasarines trąšas, skirtas būtent spygliuočiams. Jose dažniausiai būna azoto, magnio ir įvairių mikroelementų, kurie padeda augalams atkurti gyvybingumą ir palaikyti sodrią spyglių spalvą.
„Rekomenduojamos specialios spygliuočiams skirtos pavasarinės trąšos, kuriose yra azoto, magnio ir mikroelementų. Magnis yra ypač svarbus chlorofilo gamybai ir žalios spalvos palaikymui. Tačiau svarbu nepertręšti, nes tai gali dar labiau apsunkinti augalo būklę“, – teiga pašnekovė.
Priemonės, padedančios spygliuočiams atsigauti
Spygliuočių atžėlimą ir spalvos atstatymą gali paskatinti tinkama augalų priežiūra bei specialios stiprinamosios priemonės. Svarbiausi veiksniai yra reguliarus laistymas, dirvos mulčiavimas ir subalansuotas tręšimas, padedantys augalams greičiau atsigauti po patirto streso.
Papildomai naudingi gali būti antistresiniai preparatai ir biostimuliatoriai, kurių sudėtyje yra amino rūgščių, jūros dumblių ekstraktų ar huminių medžiagų. Tokios priemonės stiprina augalo gyvybingumą, gerina jo atsparumą aplinkos poveikiui ir skatina naujų ūglių formavimąsi.
„Tačiau svarbu suprasti, kad visiškai nudžiūvusios šakos spalvos neatgaus – šios priemonės padeda stiprinti gyvas augalo dalis ir skatinti naujų ūglių formavimąsi“, – pasakoja Ingrida.
Prevencinės priemonės spygliuočių parudavimui išvengti
Pašnekovė dalijasi, kad norint sumažinti spygliuočių parudavimo riziką po žiemos, svarbu prevencinių priemonių imtis dar rudenį. Vienas svarbiausių darbų – gausus laistymas prieš dirvai įšąlant.
Pakankamai drėgna dirva leidžia augalams sukaupti vandens atsargų, kurios būtinos žiemos laikotarpiu.
Ingrida taip pat rekomenduoja mulčiuoti šaknų zoną, nes mulčias padeda išlaikyti stabilesnę dirvos temperatūrą ir drėgmę. Jautresnius spygliuočius verta apsaugoti nuo žiemos saulės bei stiprių vėjų naudojant specialius uždangalus ar apsauginius tinklus.
Rudenį naudinga tręšti kalio turinčiomis trąšomis, kurios stiprina augalų atsparumą šalčiui ir nepalankioms oro sąlygoms. Specialistė pataria vasaros pabaigoje vengti perteklinio azoto tręšimo, nes tai gali paskatinti naujų ūglių augimą, kurie nespėja pasiruošti žiemai.
Tujų regeneracijos laikas po žiemos pažeidimų
Tujų atsistatymo trukmė po žiemos pažeidimų nėra vienoda – ji priklauso nuo to, kiek stipriai augalas buvo pažeistas šalčio, saulės ar išdžiūvimo.
Lengvesniais atvejais, kai pažeidžiami tik išoriniai spygliai, augalo išvaizda dažniausiai pagerėja per vieną vegetacijos sezoną, t. y. per vienerius metus. Jei pažeidimai yra didesni ir paveiktos daugiau šakų ar vidinės augalo dalys, pilnam atsistatymui gali prireikti vienerių ar dvejų metų.
„Kai kurių veislių spygliuočiai atsigauna gana greitai, tačiau tankios gyvatvorės dekoratyvumo atkūrimas kartais reikalauja daugiau laiko“, – sako specialistė.
Spygliuočio gyvybingumo įvertinimas
Sprendimą, kad spygliuotis nebe atsigaus, galima priimti įvertinus jo būklę iki vasaros vidurio. Jei per šį laikotarpį augalas nerodo jokių gyvybės požymių – nesiformuoja nauji ūgliai, didžioji lajos dalis išlieka ruda, o po žieve nebematyti žalio audinio – tikimybė, kad jis atsistatys, yra labai maža.
Specialistė pabrėžia, kad yra svarbu atsižvelgti ir į dekoratyvinę augalo vertę. Net jei dalis augalo dar gyva, tačiau prarasta daugiau nei pusė lajos ir nebe atsinaujina augimas, dažnai praktiškiau bei estetiškai tikslingiau tokį augalą pakeisti nauju, o ne ilgai laukti menko atsistatymo.
Autorė: praktikantė Aurėja Staškutė
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
