TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ biologas Nerijus Vanagas pabrėžė, kad pagrindinė gero šilauogių žiemojimo sąlyga yra ne tik pakankama drėgmė, bet ir tinkamas „pamaitinimas“ rudenį – šio darbo nepraleiskite.
Kodėl po žiemos nušąla ūglių viršūnės?
Želdynų dizainerė Eurika Urbonavičienė biologui uždavė daugeliui sodininkų aktualų klausimą: kaip paruošti šilauoges žiemai? Ji pastebėjo, kad šiemet pavasarį nušąlo nemažai jaunų ūglių, o to išvengti nori kiekvienas.
Pasak N. Vanago, dažnai manoma, kad jaunų ūglių apšalimus lemia per didelis azoto kiekis, tačiau tikroji priežastis neretai būna kita.
„Ne dėl to, kad buvo azoto per daug ir per daug augo. Rudenį su azoto trąšomis niekas netręšia. Todėl, kad pritrūko kalio. Augalas su uogomis, su derliumi kalio išneša labai daug“, – aiškina jis.
Anot specialisto, kalis yra viena svarbiausių maisto medžiagų, atsakingų už ūglių subrendimą ir pasiruošimą žiemai. Jo trūkstant šakelės nespėja tinkamai sumedėti, todėl šalčiai pažeidžia jų viršūnes.
„Jei kalio trūksta, nemaža tikimybė, kad viršūnėlės visos apšals per žiemą“, – sako N. Vanagas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad kalis nėra stebuklinga apsaugos priemonė nuo bet kokio šalčio, net paties atšiauriausio.
„Kalis nepadarys taip, kad augaliukas gali žiemoti iki –25 laipsnių, o bus ir –35 išgyvens – ne. Bet kalis leis augalui išžiemoti jam tinkamose sąlygose, jam tinkamoje temperatūroje“, – pažymi biologas.
Ankstyvas šilauogių lapų raudonavimas signalizuoja apie problemą
Įprastai šilauogių lapai ima raudonuoti rudeniui persiritus į antrąją pusę, todėl jau rugsėjo viduryje pradėję rausti lapai turėtų priversti sunerimti – lapų spalva taip anksti dar neturėtų keistis.
„Raudonavimas rodo, kad augaliukas pradeda ardyti chlorofilą ir maisto medžiagas nešti į šaknyną ir šakeles. Tai yra per anksti“, – aiškina N. Vanagas.
Jo teigimu, toks vaizdas dažniausiai rodo, kad po derliaus nuėmimo augalui stinga maisto medžiagų ir žiemoti jam bus daug sunkiau.
Biologas primena, kad mūsų auginami augalai yra sukultūrinti, t. y. išvesti taip, kad duotų didelį, gausų derlių, nors augdami natūraliai gamtoje jo duotų keliskart mažiau, todėl papildomas aprūpinimas maisto medžiagomis tręšiant – būtinas.
Rudeninis šilauogių tręšimas
Specialistas primena, kad ruduo šilauogėms svarbus ne tik dėl pasiruošimo žiemai. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį krūmai pradeda krauti žiedinius pumpurus, nuo kurių priklausys kitų metų derlius.
„Dabar bus nuspręsta, koks bus kitų metų derlius. Pavasarį jau kai patręštime, tai bus uogų didumas, kaip tie žiedai išsilaikys, bet jeigu dabar žiedinių pumpuriukų nesukraus, derliaus visiškai nebus“, – perspėja N. Vanagas.
N. Vanagas ir E. Urbonavičiūtė viebalsiai primena svarbią taisyklę: nuo rugpjūčio vidurio būtina atsisakyti azoto turinčių trąšų ir pereiti prie tų, kuriose dominuoja kalis ir fosforas, jei augalai rūgščiamėgiai – trąšos turi būti su siera.
Vis tik ar labai skubėti su tręšimais? Biologas sako, kad laiko dar tikrai turime – iki spalio mėnesio antros pusės šilauogių lapai išsilaikys požaliai ir tik į galą ims raudonuoti, tad metas jas maitinti.
Šilauogių tręšimui naudokite rūgštinančias rudenines trąšas, t. y. be azoto arba su labai mažu jo kiekiu ir su siera. Kai kurie renkasi liaudiškas priemones, naudoja tai, ką turi virtuvėje, tačiau tokie eksperimentai gali duoti priešingą rezultatą.
„Tikriausiai žinome, kad nenaudojame nei kefyro, nei acto, nei citrinų rūgšties – šitas netinka, nes duoda atvirkštinius rezultatus arba labai trumpalaikius. Geriausiai rūgština siera“, – pabrėžė N. Vanagas.
Vis tik pats biologas sako niekada atskirai šilauogėms dirvos nerūgštinantis vien siera, nes jos pakanka tiek, kiek yra trąšose – ir vasarinėse, kuriose yra azoto, ir rudeninėse, kuriose jis nebereikalingas, rudenį dar patręškite šilauoges du–tris kartus.
Rudenį šilauogių genėti negalima
Didelė klaida ne tik nepatręšti šilauogių rudenį, bet ir imtis jų genėjimo. N. Vanagas primena, kad šiuo metu ant ūglių jau būna susiformavę kitų metų žiediniai pumpurai, todėl toks paprastas veiksmas kaip genėjimas gali palikti be derliaus.
„Visi žiediniai pumpurai yra sukrauti viršūnėse ir jeigu jūs sugalvosite ar patrumpinti, ar padailinti krūmą, <...> nuimsite visas šakeles (su žiediniais pumpurais – aut. past.)“, – perspėja jis.
Specialistas sako, kad rudenį galima pašalinti tik nudžiūvusias ar visiškai nereikalingas šakas, o pagrindinį genėjimą reikėtų atidėti pavasariui.
„Visas šilauogių genėjimas daromas kovo mėnesį, balandžio. Tai yra pagrindinis šilauogių genėjimas, bet tiktai ne rudenį.
Dabar jau geriau palikime taip, kaip yra, o krūmą tada po žiemos jau tvarkykime“, – pabrėžė biologas.
Tinkamas rudeninis tręšimas, azoto atsisakymas laiku ir laistymas, jei to reikia atsižvelgiant į oro sąlygas, tampa vienais svarbiausių darbų rudenį, siekiant kitą sezoną sulaukti gausaus derliaus – nepraleidę jų, kitąmet džiaugsitės.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
