Vaikas buvo stipriai išsekęs ir nusėtas guzų ir įbrėžimų. Apie prieš vaiką naudojamą smurtą policijai pranešė jo įbrolis šešiolikmetis Jordanas, teigdamas, kad jo brolis, kuriam dabar – devyneri, buvo priverstas miegoti sandėliuke po laiptais, lyg tikrove tapusioje Hario Poterio istorijoje. Sandėliuke buvo atvirų vinių ir laidų, o ant žemės – nedidelis čiužinys miegui.
Berniukui buvo duodama valgyti tik viena riekė duonos, o ir ta būdavo atimama, jei vaikas ją valgydamas užtrukdavo.
T. Bleimeyer iš Springo, Teksaso valstijos, dabar yra nuteista kalėti 28 metus, o berniuko tėvas, 28-erių metų Bradley‘is Bleimeyeris gavo tik 15 metų kalėjimo, nes savo kaltę pripažino.
Į šią tikrą siaubo istoriją institucijos dėmesį atkreipė 2014 metais, kai Tammi buvo šeštą mėnesį nėščia.
Jordanas teigia, kad jo įtėvis broliukui duodavo narkotikų, kad šis netriukšmautų, kai namuose būdavo svečių, jo galvą trankydavo į sieną, o taip pat manoma, kad prieš vaiką būdavo naudojamas net elektrošoko prietaisas (tazeris).
Mažosios aukos, kurios būklę medikai lygino su išgyvenusio holokaustą žmogaus būkle, pamotė puolė į neviltį, kai Harriso apygardos teisme buvo paskelbtas jos nuosprendis po 10 dienų vykusio liudininkų proceso.
Berniukas buvo grąžintas savo biologinei mamai, o jo įbroliai ir įseserės, atskleidę gilius emocinius ir psichinius randus, kuriuos paliko liudijimo teisme išmėginimas, perduoti prižiūrėti vaiko teisių apsaugos tarnyboms.
Iš anksto paruoštoje kalboje vienas iš Tammi sūnų sakė: „Atėjau čia paklausti retorinio klausimo – kaip, kaip tu galėjai šitaip elgtis su savo vaikais? Su žmonėmis, kuriais turėtum džiaugtis ir didžiuotis.
Tu man sukėlei liūdesį, pyktį, sumišimą ir tuštumos jausmą. Nemanau, kad nuo to man kada nors pavyks atsitiesti.“
