Duomenys iš tiesų verčia suglumti – dauguma moterų neįtaria, kad jas kankinantys negalavimai yra laikomi priešmenstruacinio sindromo simptomais.
Kas yra PMS?
Moters gyvenime svarbų vaidmenį atlieka menstruacinis ciklas, kurio vidutinė trukmė yra 28 dienos, nors šis laikotarpis gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų. Ciklas skaičiuojamas nuo vienų mėnesinių pradžios iki kitų mėnesinių pradžios. Šį ciklą pusiau dalina ovuliacija, kuri apibūdinama kaip tinkamiausias laikas moteriai pastoti. Ovuliacijos metu apvaisinimui pasiruošęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės. Po ovuliacijos moters organizme pradeda keistis hormonų kiekiai ir jų santykis. Tai veikia centrinę nervų sistemą bei kitus organus ir gali sukelti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus.
PMS – tai simptomai, kurie atsiranda daugeliui moterų likus savaitei ar dviems iki menstruacijų pradžios. Simptomai dažnai suintensyvėja ir yra labiau juntami prieš prasidedant menstruacijoms bei pirmosiomis jų dienomis. Vėliau PMS simptomai susilpnėja. PMS galima priskirti net 150 įvairių simptomų, ir jie gali būti dviejų tipų: fiziologiniai ir psichologiniai. Dažniausiai moterims pasireiškia šie simptomai:
Fiziologiniai: pilvo pūtimas, apetito pasikeitimas, galvos skausmas, galūnių tinimas, miego sutrikimai, svorio padidėjimas.
Psichologiniai: pyktis, nuovargis, dirglumas, irzlumas, nuotaikų kaita, dėmesio sutelkimo stoka, nerimas.
Hormonų svarba
PMS simptomams daugiausia įtakos turi 3 pagrindiniai hormonai: estrogenas, progesteronas ir prolaktinas.
Estrogenas – tai moteriškumo hormonas (gaminamas kiaušidėse), kuris atsakingas už moters energiją, grožį ir gerą savijautą. Įvykus ovuliacijai, estrogeno kiekis organizme sumažėja, ir gali pradėti reikštis įvairūs psichologiniai ir fiziologiniai PMS simptomai.
Progesteronas – tai pagrindinis nėštumo hormonas (gaminamas kiaušidėse), kuris paruošia gimdos gleivinę priimti apvaisintą kiaušinėlį. Per ovuliaciją progesterono lygis pradeda kilti ruošdamas moterį nėštumui ir, jei kiaušinėlio apvaisinimas neįvyksta, hormono lygis sumažėja. Tai įtakoja nervų sistemos veiklą, skatina irzlumą ir netgi depresiją.
Galvos smegenų struktūrų – pogumburio bei posmegeninės liaukos ir kiaušidžių išskiriamų hormonų kiekio svyravimai įtakoja tam tikros organizmo medžiagos – serotonino – svyravimus. Estrogenų kiekio pokyčiai organizme sukelia serotonino paros svyravimus pogumburyje, o progesteronas didina serotonino apykaitos greitį. Prieš mėnesines pakinta estrogenų ir progesterono kiekių santykis, todėl pakinta ir serotonino išsiskyrimas. Sumažėjus serotonino, atsiranda prislėgta nuotaika, dirglumas, pyktis, miego sutrikimai, nerimas, nuovargis.
Vienas iš svarbiausių hormonų, darančių įtaką moters organizmui menstruacinio ciklo metu yra vadinamas prolaktinu. Tai - peptidinis hormonas, kurį išskiria hipofizė. Šis hormonas veikia krūtis, kiaušides, lemia skysčių kaupimąsi moters organizme. Pagausėjusi prolaktino sekrecija didina krūtų jautrumą, skausmingumą ir jų pabrinkimą.
Pagalba nuo PMS
Padėti sau galima pakeitus gyvenimo būdą ir mitybą. Gydytojai ginekologai rekomenduoja mažinti gyvūninės kilmės produktų ir didinti augalinio maisto bei angliavandenių kiekį. Labai svarbu riboti valgomosios druskos vartojimą, ypač antroje menstruacinio ciklo pusėje. Taip pat svarbu sumažinti (o geriau visai atsisakyti) kavos, alkoholinių gėrimų, tabako.
Daug kavos, arbatos, angliarūgšte prisotintų gėrimų tik stiprina PMS simptomatiką. Rekomenduojama gerti kuo daugiau vandens (iki 8 stiklinių per dieną). Dar ypač padės fizinis aktyvumas, mankšta ne mažiau kaip 30 min. kasdien. PMS mažina plaukiojimas, važinėjimas dviračiu, pasivaikščiojimas, šiaurietiškas vaikščiojimas, jogos pratimai. Būtina papildyti mitybą vitaminais ir mineralais. Taip pat rekomenduojama vartoti augalus – natūralius diuretikus (agurkus, salierus, petražoles) bei daug kalio turinčius produktus: bananus, šviežiai virtas bulves, pomidorus, riešutus.
