Apie tai, kaip tinkamai pasirūpinti augintiniu žiemos metu ir kaip elgtis, pamačius sušalusį benamį gyvūną, naujienų portalui papasakojo „TV pagalbos“ veterinaras Paulius Morkūnas.
Lauke nevaikščiokite per ilgai
P. Morkūnas pasakoja, kad gyvūno organizmas, taip pat kaip ir žmogaus, prie staigių temperatūros pokyčių prisitaiko iš lėto, todėl artėjant tokiam staigiam atšalimui, kokį savaitgalį pranašauja sinoptikai, gyvūnų augintojai turėtų būti itin atsargūs.
„Dabar mūsų augintiniai gyvena, pasakyčiau, „poniškai“, šiltai ir beveik kaip žmonės: jie gyvena su mumis šiltuose namuose, miega mūsų šiltose lovose, valgo su mumis praktiškai vos ne ta patį maistą.
Jeigu mes su gyvūnu, kuris auga namuose, einame į lauką, kai yra pliusinė temperatūra, tai tie pasivaikščiojimai gali būti ilgi ir trukti dvi valandas. Tačiau jeigu labai stipriai atšąla ir mes su naminiu gyvūnu dvi valandas vaikščiosime lauke, tai galime sulaukti tikrai labai stiprių gyvūnų sveikatos sutrikimų.“
Veterinaro teigimu, žiemos metu pasivaikščiojimų su gyvūnu visai atsisakyti nereikėtų, tačiau, spaudžiant dideliam šalčiui, įprastą pasivaikščiojimo laiką reikėtų sutrumpinti iki 15–20 minučių, kitu atveju, augintinio sveikata gali kaip reikiant sušlubuoti.
„Kartais būna, kad žmonės išeina pasivaikščioti ir sutinka pažįstamą ar draugą ir užsikalba. Jeigu tuo metu gyvūnas stovi, nejuda prie -20 laipsnių temperatūros, jam tas šaltis labai stipriai prasiskverbia į kūną. Išėjimas į lauką galimas ir prie -20 laipsnių, bet aš pabrėžčiau buvimo lauke laiką.
Priklauso dar ir nuo to, ar gyvūnas yra ilgo plauko, ar trumpo. Jeigu lauke yra -20 laipsnių, tai išėjimas į lauką turėtų trukti 15–20 minučių, tai yra pakankamas laikas, kurio peržengti jau tikrai nerekomenduočiau“, – įspėja veterinaras, pridurdamas, kad per daug ilgi pasivaikščiojimai baigiasi pėdučių nušalimu.
„Jeigu mes pasivaikščiojimui pasirenkame dangą, kuri yra labai įšąlanti, ir gyvūnas ilgą laiką stovi vietoje, nejuda, tai dažnai pasireiškia pėdučių nušalimas. Žinoma, pasireiškia ir kvėpavimo bei kiti sveikatos sutrikimai. Šalčiai labai pavojingi gyvybei“, – teigia P. Morkūnas.
Pirmoji pagalba gyvūnui
Pasak pašnekovo, dažnu atveju gyvūnų sušalimo požymiai yra pastebimi per vėlai, tik jau sugrįžus po pasivaikščiojimo lauke. Kadangi gyvūnai dažniausiai nemoka parodyti, kad jiems šalta, šeimininkai turėtų būti itin atidūs ir pastebėję tokį gyvūno elgesį kuo greičiau grįžti namo:
„Visų pirma, tai atsisakymas vaikščioti, galinių kojų kėlimas, stiprus virpesys. Gyvūnas net kartais atsisako judėti arba būna, kad net nenori į lauką, o žmogus per prievartą jį tempia“, – sako jis.
Tačiau pastebėję, kad jūsų gyvūnas sušalo, nesiimkite skubotų veiksmų ir nebandykite visais įmanomais būdais jo kuo greičiau sušildyti. Jokiu būdu nekiškite gyvūno letenų į karštą vandenį. Tai, pasak veterinaro, sukels didelį šoką jūsų augintinio organizmui.
„Viską reikia daryti po truputį ir taip ta kraujotaka atsistato. Geriau įvynioti gyvūną į kažkokį pledą, priglausti prie savęs ir pašildyti. Bet svarbiausia, reikia vengti tų ilgų pasivaikščiojimų, nes mūsų gyvūnai per eilę metų keičiasi, pritampa prie mūsų, reikia žiūrėti pagal save.
Žinot, žmonės prisirengia rūbų, užsideda pirštines, kepurę, o ant gyvūno kartais būna ir nieko neuždeda. O jeigu ant jo nėra plauko, tai jis gali labai greitai sušalti“, – sako P. Morkūnas.
Vis dėlto jis įspėja, kad rūbai gyvūnams kai kuriais atvejais gali pridaryti ir žalos:
„Kiekvienas žmogus pažįsta savo gyvūną ir žino, ar jis pripratęs į lauką eiti su rūbu, ar ne. Rūbas kartais gali padėti, bet kai kuriais atvejais gali ir labai pakenkti. Esu matęs ne vieną atvejį, kai rūbas sušlampa, sušąla ir tada dar labiau pakenkia negu gyvūnas būtų buvęs be jo.“
Kaip pasirūpinti gyvūnu, kuris gyvena lauke?
Taip pat nereikėtų pamiršti ir tų gyvūnų, kurie gyvena lauke. Nors gali atrodyti, kad jie pripratę lauke gyventi įvairiomis sąlygomis, paspaudus šaltukui, jais taip pat reikėtų atidžiau pasirūpinti:
„Gyvūnui bent kartą per parą turi būti tiekiamas šiltas maistas, kad jis valgytų ne vien šaltą. Reikia atkreipti dėmesį, kad gyvūnas nors kartą per dieną atsigertų šilto vandens.
Labai svarbu nedėti kažkokių rūbų, pledų, kaip žmonės būna prideda, nes audinys sušąla, sušlampa ir dar labiau atiduoda šaltį. Geriausia yra didelis sluoksnis šiaudų, užuovėja – tada vėjas nepučia, šalčio tokio nėra. Gyvūnas, kuris gyvena lauko sąlygomis, tinkamai aprūpintas maistu, gėrimais, užuovėja, tikrai gali ištverti žiemą“, – sako P. Morkūnas.
Jis dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad paspaudus šalčiui, svarbiausia vengti staigių temperatūros pokyčių ir bandant sušildyti gyvūną, nesukelti jo organizmui per didelio šoko.
„Žmonės padaro labai didelę klaidą, kai per pačius šalčius įleidžia gyvūną į labai šiltas patalpas kažkuriam laikui, o paskui vėl išmeta į lauką. Tai tas temperatūrų kaitaliojimas yra labai negeras dalykas.
Jeigu gyvūnas ruošiasi žiemai, yra ilgo plauko, užsiauginęs stiprų poplaukį, tai jam tas -20 laipsnių tikrai nebus baisu. Svarbu, kad jis turėtų apsaugą nuo vėjo, būdą ar kitą patalpą, kurioje jis gali pasislėpti“, – akcentuoja P. Morkūnas.
Kaip elgtis pamačius sušalusį benamį gyvūną?
Žiemos metas itin pavojingas benamiams gyvūnams, todėl veterinaras kreipiasi į žmones, ragindamas nepalikti likimo valiai sušalusių gyvūnų:
„Jeigu matome, kad gyvūnas yra susirietęs, susisukęs į guoliuką ir jis nejuda, tai, panašu, kad gyvūnas tausoja savo energiją ir bando save apsaugoti kuo daugiau susiriesdamas. Jeigu lauke -25 laipsniai ir matome gyvūną, kuris tiesiog guli visiškai nejudantis, susirietęs, labai prašau pasirūpinkite juo.
Visų pirma, įsitikinę, kad gyvūnas nėra piktas ir galite prie jo prieiti, nuneškite jį į automobilį ir sušildykite. O tuomet nuvežkite į veterinarijos kliniką arba ieškokite tikrojo šeimininko“, – nurodo P. Morkūnas.
Nelaimių pasitaiko vis rečiau
Vis dėlto veterinaras sako galintis pasidžiaugti, kad žmonės tampa sąmoningesnis ir rūpinasi savo augintiniais, todėl atvejų, kai tenka iš mirties gniaužtų gelbėti sušalusius gyvūnus, pasitaiko vis rečiau:
„Žmonės tampa labai sąmoningi, kiekvienais metais tų atvejų pasitaiko vis mažiau. Kai dirbau prieš dešimt metų, kai būdavo dideli šalčiai, tai tikrai į kliniką atveždavo ne vieną sušalusį ir sunkiai kvėpuojantį augintinį.
Turėjome ir ne vieną netektį, kada žmogus atvažiavęs į savo sodybą randa gyvūną jau pasimirusį. Tokių atvejų pasitaiko kiekvienais metais, bet, iš tikrųjų, vis mažiau.“
