Ko pacientai gailisi prieš mirtį?
Jurgita dalijosi, kad kai kurie jos pacientai pajusdavo artėjančią mirtį. Ji pasakojo, kad ne vieną sykį teko iš paciento girdėti žodžius, kad šis susitikimas – paskutinis.
Tokiais atvejais, pasak specialistės, slaugytojai bando nepriimti rimtai tokių žodžių, pajuokauti, kad ketina lankyti pacientus, tačiau šie neretai pabrėžia, kad tai atsisveikinimas.
„Kartais taip iš tiesų nutinka, jie miršta. Turėjome ir tokių pacientų, kurie tarsi laukė, kol iš užsienio grįš vaikai. Sulaukę, atsisveikinę su vaikais išėjo. Atrodo, lyg būtų užbaigę paskutinį svarbų gyvenimo darbą“, – patirtimi dalijosi ji.
Jurgita neslėpė, kad žmonės vis dar bijo kalbėti apie mirtį, tad tie, kurie tvarkė gyvenimo pabaigos reikalus, rašė testamentus, dažnai išeina ramesni nei tie, kurie to nedarė. Pasak jos, svarbu priimti mirtį kaip natūralų gyvenimo procesą, nes tuomet ji pasitinkama lengviau.
Sunkiausia, anot pašnekovės, apie mirtį kalbėtis, priimti šią temą yra artimiesiems. Jie dažnai mėgina nutildyti senus tėvus, sakyti, kad gyvenimas dar ilgas ir gražus. Vis tik pašnekovė ragino atviriau pasikalbėti šia tema, nes ji ramina tiek artimąjį, tiek senjorą.
„Kalbant apie tai, ar pacientai kažko gailisi prieš mirtį, tai nėra labai dažnas reiškinys, tačiau tokių pokalbių būna. Žmonės kartais pasakoja, kad gailisi per daug dirbę, per mažai leidę sau džiaugtis gyvenimu, keliauti ar skirti laiko sau.
Girdime sakant: „Kaip gaila, kad to nepadariau anksčiau.“ Dažnai tai būna žmonės, kurie gyvenimą priėmė labai sąmoningai ir geba jį apmąstyti. Jie gailisi ne dėl materialių dalykų, o dėl neišnaudotų galimybių, nesutiktų žmonių ar nuolat atidėliotų svajonių“, – teigė ji.
Viena pacientė prieš mirtį pasirodė sapne
Pasidomėjus, ar buvo pacientų, kurių istorijos vis dar gyvena Jurgitos širdyje, ji nurodė, kad buvo. Viena iš šių istorijų savyje turi net mistikos.
Ji pasakojo, kad labai gerai prisimena vieną pacientę, kuri sirgo agresyvia onkologine liga, tačiau pati puikiai suprato situaciją ir ruošėsi mirčiai.
Tuo metu moters didžiausias noras buvo pasimaudyti ežere, tad paliatyviosios pagalbos darbuotojai šį norą išpildė – nors moteriai buvo labai sunku vaikščioti, tačiau visi kartu nuvyko prie vandens telkinio ir noras buvo įgyvendintas.
„Vėliau, vieną penktadienio vakarą, dar kalbėjausi su jos dukra. Žinojome, kad mirtis gali ateiti bet kurią minutę, o tą lemtingą naktį susapnavau, kad pacientė mane pažadino ir pasakė: „Noriu su tavimi atsisveikinti. Aš jau išeinu.“
Sapne bandžiau ją sulaikyti, sakiau, kad vaikams jos dar reikia, o ji atsakė: „Aš pavargau ir išeinu.“ Tą rytą prabudau ir maždaug po penkių minučių sulaukiau skambučio, pranešančio, kad pacientė mirė“, – prisiminė Jurgita.
Ji neslėpė, kad šios istorijos turbūt jau niekada nepamirš, o neretai pacientų netektis yra sunku išgyventi. Pašnekovė dalijosi, kad turbūt ne veltui tiek gydytojai, tiek slaugytojai mėgsta juodą humorą, nes tokiose situacijose nebelieka nieko daugiau.
Ji pasakojo, kad ragina kolektyve dirbančias merginas grįžus į biurą išsiverkti, išsikalbėti, išlieti pyktį ar nusivylimą, o tik nusiraminus sugrįžti pas pacientus.
Vis tik turbūt dėl gyvenimo trapumo, pasak jos, šiame darbe daug džiaugsmo atneša maži dalykai.
„Jeigu žmogus ilgai nevalgė, o šiandien sulaukėme skambučio, kad Jonas suvalgė dubenėlį sriubos, mums tai yra pergalė. Būtent tie maži džiaugsmai padeda atlaikyti sunkiausias akimirkas“, – šyptelėjo ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
