REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Viena gražiausių ir laukiamiausių vasaros švenčių – Joninės, kurios dar vadinamos Rasomis, Kupole. Ši diena neapsieina be įvairių tradicijų ir papročių, kuomet traukiame ieškoti paparčio žiedo, piname vainikus ir leidžiame laiką draugų bei šeimos apsuptyje.

Viena gražiausių ir laukiamiausių vasaros švenčių – Joninės, kurios dar vadinamos Rasomis, Kupole. Ši diena neapsieina be įvairių tradicijų ir papročių, kuomet traukiame ieškoti paparčio žiedo, piname vainikus ir leidžiame laiką draugų bei šeimos apsuptyje.

REKLAMA

Kokia šios šventės reikšmė, ką reiškia iš senovės atėjusios tradicijos bei kokių veiklų reiktų vengti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologė Eglė Valentė.

Joninės arba Rasos yra saulėgrįžos šventė, kuomet naktis yra pati trumpiausia, o diena ilgiausia. Šios šventės ištakos siekia senus laikus, tačiau tradicijos bei papročiai žinomi ir taikomi dar ir šiandien, o Joninėmis pradėtos vadinti tik atėjus krikščionybei.

„Rasos – šventė, kai danguje saulė yra aukščiausiai, tai yra vasaros saulėgrįža. Ir ji yra tiek sena, kiek sena, turbūt, yra pati žmonija, nes žmogus visada gyveno saulės ritmu. Bet mums, besimaitinantiems tuo, ką mums pateikia saulė savo šviesa ir savo šiluma, be galo svarbi jos kelionė mūsų žemele. Ši šventė yra pati didžiausia viso, kas auga, kupa, žydėjimas, sklaida“, – pasakojo etnologė.

REKLAMA
REKLAMA

Būtina nusipinti vainiką

Ir išties, įvairiausių ritualų bei papročių, atėjusių iš senų laikų, itin daug, kurie vis dar gajūs ir šias laikais. Vienas svarbiausių akcentų – vainiko pynimas iš pievose žydinčių augalų.

REKLAMA

„Mes žinom, kad šventieji turi nimbą, karalius turi karūną ir štai, ir nimbas, ir karūna ir mūsų vainikas yra tapatūs dalykai. Kokius vainikus nusipinam, iš kokių nuostabių gėlių, toks ir yra mūsų nimbas, karūna. Jis simbolizuoja mūsų stiprybę, jėgą, sklaidą, yra užsidedamas tam, kad mes taip pat, kaip gamtoje visa kita, išsiskleistume, žydėtume ir būtume labai platūs, plačios ir, žinoma, kad būtume pasiruošę eiti į derlių. Šiuo metu mūsų atvirumas yra be galo didelis“, – vainiko pynimo reikšmę paaiškino E. Valentė.

Nupynus vainiką ir uždėjus jį ant kryžioko, viduje pastatoma uždegta žvakė ir vainikas paleidžiamas plaukti. Mūsų mitologijoje tai, kas yra po vandeniu – mirusiųjų vieta, todėl plukdydami vainiką skleidžiame žinią.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra daroma tam, kad mes žinią apie mūsų sklaidą ir ypatingą siekį būti daugiau, būti labiau, būti geriau, kad mes šitą žinią siunčiame savo protėviams, kurie yra vandenyje, už vandenų. Pasiųsdami tą žinią mes norime jų palankumo, dalyvavimo, todėl, kad mes esam kaip bangos tęstinumas.“

Įprasta per Jonines iškelti stebulę – ant medinio rąsto pritvirtintą vežimo ratą. Palydint saulę, ant jos būdavo uždegama ugnis, taip įprasminant šviesą, kuri tvyro trumpiausią naktį.

„Dar ką mes darome tą dieną – palydime saulę ir jai suteikiame ypatingą reikšmę, iškeldami stebulę ir uždegdami ugnį stebulėj tarsi įprasmindami, kad pati trumpiausia naktis yra šviesa. Ta saulė, kurią mes turime savo viduj, žinom, kad mes turim saulės rezginį, tai ta mūsų vidinė saulė, uždegusi stebulę, rodo ženklą, kad mes, net ir naktį, šviečiame ir trumpiausią naktį esame su saule, kuri, kaip žinia, iš ryto grįžta, teka“, – pasakojo E. Valentė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Stebuklingo žiedo paieškos

Žinoma, kokios Joninės be paparčio žiedo ieškojimo sulaukus vidurnakčio? Tiesa, šis žiedas yra daugiau simbolinis – papartis nežydi, tačiau, etnologės teigimu, jis simbolizuoja savęs pažinimą.

„Žinoma, čia galima prigalvoti pačių įvairiausių žaidimų su tuo, bet pati tikroji, sakralioji simbolio prasmė yra ta, kad tai yra savęs pažinimo, žinojimo, atradimo ir savo vidinių durų atvėrimo ženklas. Todėl tie, kurie eina paparčio žiedo ieškoti, sakoma mūsų tautosakoje, kad reikia nueiti į papartyną, šermukšnio šaka apsibrėžti ratą, atsisėsti ir šilko skarą ant kelių patiesti. Štai tada ateina tai, kaip juodas tamsus debesis. Ir jeigu to neišsigąsti, jis pliumpt ir nusileidžia į skraistę. Tada skarelę susiriši ir eini namo. Jei su niekuo nesišnekėsi ir atgal nesigręžiosi, tada tikrai žemės paslaptį žinosi, paukščių, žvėrių kalbą girdėsi. Kitaip tariant, visažinystę turėsi. Tada gali būti ir žiniuonis, ir liaudies išminčius, ir gyduolis.“

REKLAMA

Šventės metu merginos ir vaikinai eidavo žoliauti, kupoliauti. Kupolė – gelsvos ir violetinės spalvos žolynas, simbolizuojantis moterišką ir vyrišką pradus. Reikia prisirinkti 9 arba 12 žolių, einant kas 9 ar 12 žingsnių. Vėliau ji metama į ugnį, siekiant, kad tai, ką prižoliavome ir mums išpranašavo, išsipildytų.

„Kupoliavimas yra svarbus dėl to, kad mes patys sau buriame, madingai šnekant, horoskopą ateičiai, bet tai bus visiškai asmeninis mūsų horoskopas. Surinkus kupolę, ją galima išburti, paprastai šventės metu yra žiniuonės, kurios paaiškina, ką tie žolynai kiekvienam iš mūsų reiškia. Aišku, kiekvieno žmogaus yra visiškai skirtingi žolynai suskinami ir tai yra tai, kas mūsų laukia ar ko mes tikimės iš laikotarpio, kuris bus nuo saulėgrįžos vasarą iki žiemos saulėgrįžos, t. y. iki Kalėdų“, – aiškino E. Valentė.

REKLAMA

Linkėkite viso ko geriausio

Rasų šventės metu iškritusi rasa yra ypatinga – ji švarina, skaistina, suteikia sveikatos, todėl, vos iškritus rasai, merginos ir moterys, taip pat ir vyrai skubėdavo pasivolioti rasoje.

Joninės neapsieina be laužų deginimo, todėl per šią šventę būtina šokti per laužą. Tikima, kad ugnis žmogų apvalo, apšvarina, gina nuo piktųjų dvasių. Nepamirškite prisirinkti vaistažolių – per Rasas jos turi daugiausiai gydančių galių. Taip pat įprasta šią šventę leisti su artimaisiais, draugais, todėl kalbėkite ir linkėkite tik gerų dalykų.

„Yra begalinio bendravimo, tarpusavio santykių gylis ir grožis šios šventės metu, taigi bendraukime ir linkėkime vieni kitiems viso ko geriausio, nes tam ši šventė ir yra – esam labiausiai atsiskleidę. Ką vienas kitam palinkėsime, tas, tikėkime, labiausiai ir pildysis.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šią dieną venkite barnių, pykčių ir nesutarimų. Etnologė taip pat pataria vengti alkoholio, mat ši šventė su alkoholiu nedraugauja, nes tai – rasos, ypatingo vandens šventė, todėl mėgaukimės džiugiu ir šviesiu buvimu drauge.

E. Valentė sako, kad per Rasa įprastai sulaukiame lietaus, tad ir šiemet, greičiausiai, jo bus. Pašnekovė taip pat sako, kad ši vasara turėtų būti kiek kitokia, nei esame įpratę.

„Kokia bus toliau vasara ir kokie orai, galime atsigręžti į žiemą, nes kaip tik žiemos mėnesiais yra daugiau spėjimų. Kiek pamenu, ši vasara turėtų būti lietingesnė, šiek tiek šaltesnė, negu įprastai. Kita vertus, Lietuvoj visada yra puiku dėl to, kad ten, kur smėlis, geriau, kada palyja, kur molis – geriau kada sausa. Ar vienam, ar kitam krašte mes sulauksim puikaus derliaus, dabar tuo ir rūpinsimės, nes šita šventė yra žiedo išsiskleidimo ir baigiasi šitas periodas tuo, kad dabar jau bus brandinimo, ėjimo į derlių laikas.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų