Teko lankytis mirusio Lietuvos inteligento namuose
Dar vienas atvejis, įsiminęs Gitanai, buvo susijęs su žymiu Lietuvos žmogumi, Simonu Kudirka, kuris sovietmečiu peršoko iš sovietinio laivo į Jungtinių Amerikos Valstijų apsaugos laivą ir paprašė politinio prieglobsčio.
Pasirodžius filmui, kuriame pasakojama išskirtinė jo istorija, visai netrukus S. Kudirka mirė, o Gitanai teko pardavinėti jo namą, buvusį Pilviškiuose, Marijampolės rajono miestelyje.
„Į mane kreipėsi jo giminaičiai. Vaikų jis turėjo, tačiau jie gyveno užsienyje. Kasdieniais reikalais rūpinosi giminės, su kuriais jau buvau pažįstama iš ankstesnių nekilnojamojo turto sandorių.
Jie paklausė, ar galėčiau parduoti tą namą, aš sutikau. Nors važiuoti reikėjo gana toli, namas buvo labai įdomus. Toks amerikietiško stiliaus, tikrai išsiskiriantis“, – dalijosi NT brokerė.
Vis tik, pasak jos, ne pats namas, o tai, kas buvo jo viduje paliko didžiausią įspūdį. Ji pasakojo, kad vos įžengusi į vidų netruko suprasti, kad jame gyveno nepaprastai išsilavinęs žmogus, kuris daug skaitė.
Ji pasakojo, kad namuose driekėsi ištisa biblioteka įvariomis užsienio kalbomis. Daugiausiai knygų buvo politinės ir istorinės – knygos apie karus, politiką, žydų istoriją, masonus ir pasaulio procesus.
„Pamenu, kai tame name nuėjau į vonios kambarį, tada atsisėdau ir tiesiog apsižvalgiau. Ten vis dar kabėjo jo chalatai. Prisipažinsiu, neatsispyriau pagundai, paliečiau juos, paglosčiau, netgi pakėliau prie veido ir įkvėpiau.
Drabužiai labai ilgai išlaiko žmogaus kvapą. Tuo metu Simono Kudirkos nebebuvo jau keli mėnesiai, todėl tie chalatai vis dar buvo jo. Vis dar buvo likęs jo buvimo ženklas.
Tada vėl sugrįžo tas pats jausmas, apie kurį kalbėjau anksčiau, tas tylus liūdesys. Tu tiesiog suvoki, kad žmogus buvo, gyveno, vaikščiojo po tuos kambarius, skaitė knygas, turėjo savo rutiną ir vieną dieną jo neliko.
Man tokios akimirkos pasako labai paprastą dalyką – Gitana, laikyk savo spintas tvarkingas“, – šyptelėjo ji.
Praktikoje dažnai susiduria su besipykstančiais broliais ir seserimis
Gitana neslėpė, kad ne ką mažiau įsimena tos istorijos, kuriose broliai ir seserys konfliktuoja tarpusavyje. Pasak jos, vieno iš atvejų metu teko vykti pas vieną iš paveldėtojų ir ilgai kalbėtis dėl būsto pardavimo.
Ji nurodė, kad visas pirkimas ir pardavimas sukosi aplink seną namą prestižiniame Vilniaus miesto rajone. Po tėvų mirties didesnė turto dalis tuo metu atiteko sūnui, o mažesnė – dukrai.
Pasak Gitanos, dukra niekuomet nesusitaikė su šiuo tėvų sprendimu, o namas, kurio didesnę dalį paveldėjo brolis, buvo avarinės būklės – siena suskilusi, nebuvo dušo. Nors vieta buvo puiki, tačiau namui reikėjo didelių investicijų.
„Tuo metu namą į rinką paleidome už 180 tūkstančių eurų. Susidomėjimas buvo didelis. Įvyko aukcionas tarp pirkėjų ir galiausiai gavome 210 tūkstančių eurų pasiūlymą.
Kaina pakilo trisdešimčia tūkstančių eurų, atrodė, visi turėtų džiaugtis, bet būtent tada prasidėjo didžiausias konfliktas. Sesuo nesutiko su pinigų dalybomis, ji jautė, kad jai priklauso daugiau, o pagal testamentą daugiau turėjo gauti brolis“, – pasakojo Gitana.
Ji nurodė, kad jos istorija buvo visiškai kitokia nei brolio. Ji buvo vyresnioji sesuo, pasakojo prisimenanti, kaip kartu su tėvais statė namą – dėjo plytą prie plytos. Broliui užaugus, vedus, jis išvyko gyventi svetur, o ji liko gyventi tame pačiame name.
Tuo metu ji rūpinosi tėvais, pasiliko su jais iki tol, kol jų gyvybė užgeso. Vis tik testamentu tėvai nusprendė didesnę turto dalį palikti broliui, tad, pasak NT brokerės, pyktis buvo ne dėl pinigų, o dėl neįvertinimo, nuskriaudimo.
„Pamenu, buvo laikotarpis po Kalėdų, nusipirkau pyragą ir nuvažiavau pas ją į namus. Tada atvykau vienuoliktą ryto, o išvažiavau penktą vakaro – mes kalbėjomės šešias valandas.
Realiai kalbėjomės netgi ne apie NT, ne apie kainą, o apie gyvenimą, tėvus, nuoskaudas, apie tai, kodėl ji jautėsi nuskriausta.
Vienu momentu pasakiau: „Žiūrėkit, jūsų tėvai šiandien turbūt ir patys matytų, kad padarė ne visai teisingą sprendimą, bet mes nieko nebegalime pakeisti. Mes galime tik atleisti ir paleisti.“
Taip ir kartojome tuo laiku – atleidžiu ir paleidžiu. Po šešių valandų paklausiau jos, ką darome toliau, ar pasirašome preliminarią sutartį. Ji nusprendė ją pasirašyti“, – dalijosi Gitana.
Nors tokie sandoriai, anot pašnekovės, tikrai nėra dažni, vis tik situacija puikiai iliustravo, kaip svarbu yra tėvams rimtai ir apgalvotai priimti sprendimus dalijant turtą vaikams.
„Jeigu manęs paklaustumėte, ar tas sandoris būtų įvykęs be brokerio, atsakyčiau labai paprastai – niekaip, tam net nebuvo jokių šansų“, – trumpai tarstelėjo ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
