Praėjus metams po lietuvės mirties brokerė Gitana užsuko į jos butą: išvydus, ką ji paliko namuose, suspaudė širdį

Praėjus metams po moters mirties pirmoji užėjo į jos būstą

Dar viena Gitanos širdį palietusi istorija – apsilankymas bute moters, kuri mirė prieš metus laiko. NT brokerė pasakojo, kad jos sūnus susisiekė su ja per rekomendacijas, pasidalijo mamos netekties istorija.

Paveldėjimo dokumentai buvo jau sutvarkyti, vis tik bute niekas nebuvo lankęsis nuo pat mamos mirties. Sūnui buvo per sunku užeiti į mamos butą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Jogailos gatvėje Vilniuje – kapitalinis remontas: atsiras naujas dviračių takas

„Tesonet“ nori įsigyti viešbutį „Grand Hotel Vilnius“ sostinės senamiestyje

Tarp mirusios mamos daiktų alytiškė aptiko apdulkėjusį sąsiuvinį: negalėjo patikėti, kas ten užrašyta

„Man atrodo, daugelis žmonių tai suprastų. Kartais netektis būna tokia stipri, kad žmogus gali sutvarkyti formalumus, gali nueiti pas notarą, gali pasirašyti dokumentus, bet negali atidaryti namų durų, nes tie namai yra pilni prisiminimų“, – dalijosi pašnekovė.

Tad Gitanai į rankas buvo paduoti raktai, o ji viena atėjo į jau Anapilin iškeliavusios senjorės namus. Pirmasis dalykas, kurį išgirdo įėjusi į butą – burzgiantis šaldytuvas.

Priėjusi prie jo Gitana atidarė dureles ir pamatė, kad jis metus laiko nė karto nebuvo atidarytas. Maisto produktai nustojo galioti panašiu laiku, kaip Anapilin iškeliavo velionė.

„Ant stalo stovėjo stiklainiai su uogienėmis, marinuotais agurkais ir kitais konservuotais produktais. Tai buvo vasara, todėl tų konservų buvo nemažai. Ant kai kurių stiklainių buvo užrašyti metai. Tie patys metai, kai ta moteris dar buvo gyva ir juos ruošė.

Tada ateina tas keistas jausmas. Atrodo, kad žmogaus nėra, bet kartu jis vis dar yra. Tu matai jo daiktus, matai, ką jis planavo žiemai, matai, kuo gyveno kasdienybėje.

Kartais žmonės galvoja, kad mes jaučiame žmonių buvimą kažkokiais mistiniais dalykais. Ne, bent jau man tai nėra mistika. Tiesiog visa aplinka kalba apie žmogų“, – sakė ji.

Galima tik įsivaizduoti, kad darbe tokiais atvejais emocinį atstumą išlaikyti gali būti sunku. To neneigė ir NT brokerė, kuri tikino, kad prie viso to priprasti yra sunku.

Anot jos, kai atsiduriama tokiame būste, itin lengva pamatyti sustojusį gyvenimą, o laikinumo jausmas tampa labai aiškus.

„Darbe tikrai kartais rieda ašaros. Manau, kad žmonės, dirbantys laidojimo namuose ar kasdien susiduriantys su mirtimi, galbūt išmoksta kitaip priimti tokius dalykus, o aš vis dar į juos reaguoju ypatingai jautriai“, – sakė ji.