Pirmą kartą pamačius šios salos vaizdus, gali pasirodyti, kad tai idiliškai graži vieta, bet iš tiesų šios salos istorija saugo tūkstančių mirčių kančios paslaptį ir net ir šiandien ši vieta yra labai paslaptinga.
Šiaurės Italijoje, Venecijos lagūnoje esanti sala neturi šeimininko, o lankytis joje griežtai draudžiama. Vieninteliai svečiai šioje vietoje – kelis kartus per metus saloje apsilankantys vietiniai vyndariai, kurie nuima salos vynuogių derlių.
Poveglia – mirusiųjų sala (nuotr. Odditie.com) (nuotr. Gamintojo)
Net žvejai nesiartina prie šios salos krantų dėl labai paprastos priežasties – jie bojo traukdami laimikį tinkluose surasti žmonių kaulų. 1960-aisiais Italijos vyriausybė salą pardavė privačiam asmeniui, bet šeimininkas laimingu gyvenimu šioje vietoje ilgai nesidžiaugė. Po nuosavybės įgijimo savininko šeima norėjo saloje įkurti poilsio namus, bet niekas ten nepraleisdavo ilgiau nei vieną naktį.
Poveglia – mirusiųjų sala (nuotr. Odditie.com) (nuotr. Gamintojo)
Kodėl ši sala tapo tikra blogio buveine žemėje? Vietiniai priežastį žino – prieš kelis šimtmečius šalyje siaučiant marui į šią salą buvo gabenami užkrėstieji ir taip izoliuojami nuo likusios visuomenės, vėliau šie žmonės mirdavo baisiose kančiose.
Visuomenė buvo ištikta panikos ir vos kildavo įtarimų, kad žmogus yra užsikrėtęs – tuojau pat „ligonis“ būdavo išsiunčiamas į šią salą, kur iš tiesų susirgdavo.
Mirusiųjų kūnai buvo kraunami į dideles krūvas ir deginami. Istorikų teigimu, saloje galėjo būti sudeginta apie 160 tūkst. žmonių.
Poveglia – mirusiųjų sala (nuotr. Odditie.com) (nuotr. Gamintojo)
1922 m. žymi naują salos gyvenimo etapą, mat čia buvo atidaryta psichiatrinė ligoninė. Iš pradžių gydytojai ir sesutės nepastebėjo nieko neįprasto, bet vėliau ligoniai ėmė skųstis matantys vaiduoklius – jiems nuolat rodydavo maro epidemijos aukos, naktimis girdėdavo baisius, mirštančiųjų agoniją primenančius garsus. Šiuo metu ligoninė nebeveikia, o sala apleista.
