Tačiau nepastebimai augantis pelėsis ne tik gadina interjerą, bet ir gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi. Kaip su juo kovoti ir kokių klaidų vengti, pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistė Justina Indriliūnaitė.
„Pelėsio atsiradimą lemia nuolat besikaupianti drėgmė patalpose. Tam įtakos gali turėti per didelis pastato sandarumas kartu su prastai įrengta vėdinimo sistema, stogo ar išorinių sienų pažeidimai, kondensato susidarymas ant šaltų paviršių, pavyzdžiui, langų“, – aiškina J. Indriliūnaitė.
Ji pasakoja, kad dažniausiai pelėsis aptinkamas vonios kambaryje, virtuvėje ar rūsyje – vietose, kur drėgmė kaupiasi ilgesnį laiką. Tačiau klaidinga manyti, kad tai tik senų pastatų problema.
„Pelėsio problemos gali kilti ne tik senos statybos namuose, bet ir naujai renovuotuose pastatuose“, – pabrėžia specialistė.
Pelėsio pavojai
Ne visi supranta, kokią realią žalą pelėsis gali padaryti organizmui. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais pelėsio poveikis gali neigiamai veikti ir nervų sistemą.
„Pelėsis gali sukelti įvairias alergines reakcijas, tokias kaip akių, nosies, gerklės dirginimas, kosulys, čiaudulys ar odos bėrimai, tai yra, dermatitas. Jis taip pat gali lemti kvėpavimo takų sutrikimus, švokštimą, dusulį ir astmos simptomų paūmėjimą“, – vardija J. Indriliūnaitė.
Pelėsio poveikiui ypač jautrūs laikomi žmonės, sergantys astma, turintys silpną imunitetą ar plaučių ligas, alergiški žmonės, taip pat kūdikiai, vaikai, senjorai ir nėščios moterys. Tačiau specialistė akcentuoja, kad net ir sveiki asmenys ilgainiui gali pajusti neigiamą pelėsio poveikį.
„To priežastis gali būti būtent pelėsio ar pelėsių sporų įkvėpimas arba prisilietimas, kas jautriems asmenims gali sukelti alergines reakcijas bei prisidėti prie astmos, bronchito ir kitų kvėpavimo takų infekcijų bei egzemos išsivystymo“, – pasakoja specialistė.
Todėl svarbiausia – neleisti pelėsiui atsirasti.
„Per aukštas drėgmės lygis virš 60 procentų padidina riziką patalpose susidaryti pelėsiui, todėl svarbu atidžiai stebėti drėgmės lygį ir užtikrinti, kad patalpos būtų tinkamai vėdinamos“, – pataria J. Indriliūnaitė.
Nors nuolatinis vėdinimas yra viena iš esminių sąlygų gerai oro kokybei palaikyti ir dažnai manoma, kad pakanka atidaryti langus, vien vėdinimo gali nepakakti.
„Tai yra ypač svarbu žiemos metu, kai langai mažiau atidarinėjami ir natūralus vėdinimas tampa sudėtingesnis dėl žemos temperatūros, todėl svarbu kasdien bent 10–15 minučių praverti langus arba pasitelkti mechanines vėdinimo sistemas, kad būtų išvengta drėgmės kaupimosi.
Tačiau vien vėdinimo apsisaugoti nuo pelėsio gali nepakakti, jei nėra išspręstos pelėsio atsiradimo priežastys, pavyzdžiui, kondensato kaupimasis ant langų“, – įspėja specialistė.
Pelėsio naikinimas: ar cheminės priemonės tikrai padeda?
„Kuo anksčiau bus aptinkamas ir pašalintas pelėsis, tuo lengviau jį bus galima suvaldyti“, – sako J. Indriliūnaitė.
Ji pataria vengti sausai šveisti pelėsį, nes tai tik išsklaidys sporas ore.
Daugelis žmonių griebiasi stiprių cheminių valiklių, tačiau specialistė įspėja, kad ne visos priemonės yra saugios:
„Tam tikruose valikliuose gali būti kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, chloro, kuris yra pavojingas sveikatai, ypač kvėpavimo takams. Todėl nenorint naudoti cheminių priemonių, rekomenduojama rinktis produktus, pagamintus iš natūralių medžiagų.“
Jei po valymo pelėsis sugrįžta, nereikėtų laukti, kol situacija taps nevaldoma. Pasak ekspertės, jei pabandžius išnaikinti pelėsį netrukus jis ir vėl atsiranda, rekomenduojama tartis su specialistais. Problema gali slypėti giliau – sienų konstrukcijose ar net pastato ventiliacijos sistemoje.
Dažnai žmonės nesąmoningai daro klaidas, kurios leidžia pelėsiui plisti. J. Indriliūnaitės teigimu, tai keli populiariausi klaidingi įsitikinimai:
- Naujuose namuose nėra pelėsio problemų: tai yra paplitusi klaidinga nuomonė, kadangi pelėsis gali atsirasti bet kur, kur yra padidėjusi drėgmė, net ir naujuose ar gerai prižiūrimuose namuose;
- Vėdinimas visiškai apsaugo nuo pelėsio: nors tinkamas vėdinimas labai svarbus, vien jo gali nepakakti, jei drėgmės šaltinis nėra pašalintas (pavyzdžiui, vamzdžių nutekėjimas ar netinkama izoliacija);
- Neigiamas pelėsio poveikis pasireiškia tik alergiškiems žmonėms: tai klaidinga nuomonė, kadangi ilgalaikis didelis pelėsio sporų kiekis gali neigiamai paveikti daugelio žmonių sveikatą, nepriklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ar jautrumo.
„Šios priemonės gali sumažinti pelėsio kiekį ir plitimą, tačiau jei nepašalinama pagrindinė problema – drėgmės šaltinis – pelėsis sugrįš“, – teigia specialistė.
Pelėsis – rimta problema, kurios nereikėtų ignoruoti. Jis gali ne tik sugadinti namų sienas, bet ir pakenkti sveikatai. Pagrindinės prevencinės priemonės – drėgmės kontrolė, reguliarus vėdinimas ir greitas reagavimas į pirmuosius pelėsio požymius. Jei problema kartojasi, geriausia kreiptis į specialistus, kurie padės rasti ilgalaikį sprendimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
