Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai vykstantiems į egzotiškas šalis pataria pirmiausia pagalvoti apie skiepus: tai padaryti reikėtų likus bent 4–6 savaitėms iki kelionės. Keliaujant su vaikais, jiems gali prireikti papildomų skiepų. Kur, kada ir nuo ko skiepytis, gali pasakyti gydytojas specialistas. Jis įvertins kelionės pobūdį, trukmę, keliautojo sveikatos būklę, infekcijų riziką. Ligų, nuo kurių verta pasiskiepyti, sąrašas ilgas: hepatitas A, hepatitas B, vidurių šiltinė, difterija, pasiutligė, stabligė, cholera ir kt.
Kepenų infekcijos gali būti mirtinos
Viena dažniausiai užkrečiamųjų ligų, kuriomis gali užsikrėsti keliautojai, tai virusinė kepenų infekcija (hepatitas A), ypač aktuali išsivysčiusių šalių gyventojams, vykstantiems į mažiau išsivysčiusias šalis (Afrika, Centrinė ir Pietų Amerika, Vidurio Rytai, Pietryčių Azija). Šia liga užsikrečiama nuo sergančiųjų, per gyvūnų ir žmonių ekskrementais užkrėstą maistą, per vandenį. Hepatitui A būdinga gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas.
Hepatitas B - plačiai paplitęs Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Vidurio Rytuose, Amazonės Baseino regione, kai kuriose Karibų vietovėse. Tai virusinė kepenų liga, nuo kurios dažnai išsivysto kepenų cirozė, kepenų vėžys ar gresia net mirtis. Šis virusas plinta tuo pačiu būdu, kaip ir AIDS: nesaugių lytinių santykių metu, kontaktuojant su sergančiojo krauju ar kitais kūno skysčiais, naudojantis ligonio dantų šepetuku, skustuvu, įsidūrus užkrėsto švirkšto adata ar nesteriliais instrumentais atliekant manikiūrą, tatuiruotes, veriant auskarus.
Uodų platinama liga
Geltonasis drugys - virusinė liga, kurią platina uodai. Šia liga dažniausiai užsikrečia keliautojai Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse. Užsikrėtimo rizika padidėja endeminėse teritorijose, ypač jei lankomasi neurbanizuotose, miškingose vietovėse (džiunglėse) arba miestuose protrūkių metu. Geltonojo drugio ligos pradžia labai panaši į gripą, vėliau žmogų pykina, jis vemia, gali pradėti kraujuoti, skauda pilvą, išsivysto gelta.
Meningokokinė infekcija
Meningokokinė infekcija paplitusi kai kuriose į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse. Protrūkiai dažniausiai kyla lapkričio-birželio mėnesiais. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys serologiniais A, B, C, D, X, Y, Z meningokokinės infekcijos tipais arba sveikas meningokokų nešiotojas. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Keliautojai turėtų žinoti apie šią ligą, kad galėtų atitinkamai saugoti savo sveikatą.
Sužeidimai ir traumos – stabligės rizika
Stablige užsikrėsti galima bet kurioje šalyje. Ligos sukėlėjai gyvuoja žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnose, todėl jų yra dirvoje, mėšle, taip gali patekti ant daiktų. Stablige užsikrečiama per pažeistą odą, kai žaizdos užkrečiamos dirvožemiu. Keliautojai turėtų būti apsaugoti nuo stabligės, nes bet koks sužeidimas kelionės metu gali būti šios ligos priežastimi.
Difterija – vis dar aktuali problema
Difterija paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikių ir planinių skiepų retai nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus arba sveikas toksigeninių bakterijų nešiotojas. Pagrindinis plitimo būdas - lašelinis per orą, galima užsikrėsti ir per užkrėstą pieną, buitinius daiktus, žaislus, sąlyčio metu per įvairius odos pažeidimus.
Į kelionę sveikatos specialistai rekomenduoja pasiimti vaistinėlę, kurioje prireikus būtų galima rasti tinkamų priemonių. Su savimi reikėtų turėti vaistų nuo skausmo, priemonių nuo sumušimų ar patempimų, elastinio tvarsčio, pleistro. Jei nuolat vartojate kokius nors vaistus – pasiimkite ir jų, nepamiršdami gydytojo recepto. Preparatų nuo alergijos vertėtų turėti net tiems, kurie nėra alergiški, nes organizmas bet kada gali alergiškai sureaguoti į egzotišką maistą, augalus, vabzdžių įkandimus. Kelionėje praverstų ir repelentai nuo vabzdžių, priemonės nuo saulės, vaistai nuo virškinimo sistemos sutrikimų.
Savo sveikata ypač atidžiai turėtų pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonės, būtina prižiūrėti ir vaikus, nes jie labai jautrūs aplinkos pokyčiams. Būsimoms mamoms į išvykas patariama vykti tik antrojo nėštumo trimestro metu, kai kūnas jau pripratęs prie pasikeitimų, mažesnė persileidimo tikimybė, o pilvas dar nėra toks didelis, kad trukdytų judėti, ir sumažėja priešlaikinio gimdymo rizika. Nėščiosioms rekomenduojama atsisakyti kelionių į tolimas šalis, nes nepatartina skiepytis.
Virškinimo problemos – dažniausias negalavimas
Sveikatos specialistų teigimu, norint išvengti virškinimo problemų kelionių metu reikia valgyti reguliariai ir rinktis kokybišką maistą. Keliaujantiesiems patariama negerti vandens iš čiaupo, nevirinto vandens, nevalgyti neplautų ir neluptų vaisių ar daržovių, rinktis gerai iškeptą ir išvirtą maistą, vartoti pakankamai skysčių. Kai kuriose šalyse naudojama gausybė neįprastų prieskonių, tad pirmomis kelionės dienomis patartina patiekalus ragauti po nedaug. Rekomenduojama į kelionę pasiimti skrandžio veiklą reguliuojančių vaistų.
Dažnai kelionėse pasitaikantis virškinimo sutrikimas – viduriavimas. Viduriuojant patariama vartoti daugiau skysčių, geriausiai tinka negazuotas mineralinis vanduo. Trumpas viduriavimas dažniausiai nieko bloga nereiškia ir yra natūralus organizmo valymasis. Tačiau jei viduriavimas užsitęsia ilgai – 48–72 valandas, blogėja savijauta, atsiranda mieguistumas, svaigsta galva, pakyla temperatūra, žmogus vemia ar išmatose pastebimas kraujas – tai ženklas, kad būtina kreiptis į gydytoją. Grįžus iš užsienio ir pajutus kokius nors negalavimus, gydytoją būtina informuoti, kad žmogus buvo išvykęs.
Lina Abromavičienė
