Danijoje su šeima gyvenantis vyras šiandien džiaugiasi pasiekta remisija ir sako, kad sunkiausia kelionė jo gyvenime kartu tapo ir didžiausia pamoka.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Stemplės vėžį Povilui išdavė vos 1 simptomas: „Pasijuto gana staigiai“

Klastingą vėžį išduoda šie simptomai: pajutę nedelskite nė sekundės

Paskutinės stadijos vėžį Loretai išdavė vos 1 simptomas: „Iš karto užsiregistravau į privačią kliniką“

Nors pirmieji ligos simptomai buvo panašūs į įprastą nuovargį ir iš pradžių nekėlė didesnio susirūpinimo, vėliau vyrui buvo nustatyta sunki liga. Tačiau greita diagnozė, pradėtas gydymas ir stipri motyvacija kovoti dėl šeimos leido jam įveikti tai, kas daugeliui atrodo neįmanoma.

Pirmieji ligos simptomai

Egidijus pasakoja, kad jo ligos istorija prasidėjo 2024-ųjų pabaigoje. Ir nors iš pradžių aiškių ligos požymių jis nepastebėjo, tačiau vėliau ėmė kristi svoris.

„Per metus laiko netekau beveik 20 kilogramų“, – sako vyras.

Jis taip pat pradėjo jausti nugaros ir juosmens skausmus. Iš pradžių tai siejo su fiziniu darbu Danijoje – tuo metu dirbo su arkliais, todėl manė, kad diskomfortą lemia didesnis krūvis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo dar vienas ligos simptomas.

„Nugaros skausmas, naktinis prakaitavimas. Vieną naktį, paryčiais, staiga iššoko gumbas ant pilvo – išvykau į ligoninę, o ryte jau gavau diagnozę: ketvirtos stadijos žarnyno vėžys“, – skaudžią patirtį prisimena Egidijus.

Vyrui buvo atlikta operacija – pašalinta 12 cm storosios žarnos dalis, nes tiek siekė išplitęs auglys, kuris buvo matomas pilvo srityje.

„Danijoje dirbantys gydytojai, kiek man teko susidurti, paliko labai gerą įspūdį. Viskas buvo atlikta kokybiškai – operacija atlikta laiku, o prieš pat Kalėdas buvau net išleistas namo. Praėjus vos kelioms dienoms po operacijos jau galėjau grįžti namo, vėliau buvo užtikrinta nuosekli priežiūra.

Taip pat iš karto atliktas genetinis tyrimas, kurį Lietuvoje dažnai tenka daryti savo lėšomis. Danijoje viskas buvo suteikta nemokamai“, – pasakoja pašnekovas.

Sunkus gydymo kelias

Vėliau Egidijus sužinojo turintis genetinę mutaciją – Lynčo sindromą. Jis priduria, kad ši liga palietė ir jo šeimą – tėvas nuo žarnyno vėžio mirė būdamas 45-erių, o brolis, sulaukęs 40-ies, taip pat neteko gyvybės dėl tos pačios diagnozės.

„Lietuvoje pats bandžiau išsiaiškinti savo sveikatos būklę – dariausi tyrimus, tikrinausi kraują, ėmė mėginius, bet nieko nebuvo nustatyta. 2023 metų pabaigoje išvykau į Daniją, o 2024 metų pabaigoje ten buvo diagnozuotas vėžys. Lietuvoje nieko nematė“, – atskleidžia jis.

Paklaustas apie gydymo eigą, Egidijus pasakoja, kad vėliau prasidėjo chemoterapija. Iš pradžių jam teko kas mėnesį vykti į ligoninę ir leistis vaistus – procedūra trukdavo apie pusantros valandos.

„Kas mėnesį važiuodavau, man buvo leidžiami vaistai. Manęs paklausė, ar tęsiame dar keturias dozes, ir aš sutikau – gydymą tęsiau toliau. Po šeštos dozės šiek tiek pradėjo streikuoti širdis, todėl viskas buvo sustabdyta – gavau iš viso šešias dozes“, – sako jis.

Pasak vyro, dėl širdies veiklos sutrikimų gydymas buvo nutrauktas. Chemoterapija sukėlė ir nemažai šalutinių poveikių – net vidury vasaros šaldavo rankos, vargino įvairūs nemalonūs pojūčiai.

„Ir po šešių dozių praėjo metai laiko. Dabar atlikta kolonoskopija ir kompiuterinė tomografija – viskas gerai, nieko blogo nerado. Pasiekiau remisiją – galima sakyti, per pusę metų“, – džiaugiasi Egidijus.

Siunčia patarimą

Vyras atvirauja, kad sunkiausiomis akimirkomis didžiausią jėgą jam suteikė šeima. Susirgęs jis jautė stiprų norą gyventi dėl savo dukryčių dvynukių, kurioms tuo metu tebuvo vieneri metukai, kai šeima atvyko gyventi į Daniją.

Mintis apie tai, kad reikia užauginti vaikus ir būti šalia jų, tapo svarbiausiu postūmiu nepasiduoti net tada, kai gydymas buvo sunkus ir alinantis.

„Labai didelis noras gyventi buvo, kad užauginčiau vaikučius. Stengiausi, vykdžiau, ką gydytojai sakė, viską dariau“, – teigia vyras.

Šiandien, pasiekęs remisiją, Egidijus nori pasidalinti svarbia žinute ir su kitais. Jis ragina žmones neatidėlioti sveikatos patikrinimų ir į savo organizmo siunčiamus signalus nenumoti ranka.

Pasak jo, ypač svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus bei, esant galimybei ar gydytojų rekomendacijoms, pasidaryti kolonoskopiją.

Vyras įsitikinęs, kad laiku atlikti tyrimai gali išgelbėti gyvybę, o jo paties istorija – gyvas įrodymas, jog net ir išgirdus sunkią diagnozę svarbiausia neprarasti vilties, klausyti gydytojų rekomendacijų ir kovoti dėl savęs bei savo artimųjų.