Valgomoji brokolių dalis – žiedkočiai ir žiedpumpuriai. Šiose daržovėse gausu vitaminų A, В1, В2, РР, С, Е, kalio druskų, fosforo, kalcio, magnio, geležies, natrio. Baltymų brokoliuose yra 1,5 karto daugiau nei žiediniuose kopūstuose. Pagal aminorūgščių, esančių brokolių baltymuose, kiekį ir kokybę, juos galima prilyginti jautienos baltymams.
Brokolių ūgliuose esančios medžiagos teigiamai veikia žmogaus imunitetą ir saugo nuo vėžio. Šioms daržovėms auginti labiausiai tinka saulėta vieta ir derlingos, humusingos, vidutinio sunkumo, vandeniui laidžios dirvos, kurių pH 6,5–7,5.
Lengvose dirvose auginti galima tik tada, jei laukas laistomas. Šių augalų šaknų sistema yra labai stipri, todėl būtina giliai ir puriai įdirbti žemę. Brokoliai sodinami po agurkų arba ankštinių daržovių. Tame pačiame lauke brokolių nereikėtų auginti dažniau nei kas 3–4 metus.
Šios daržovės gali būti tręšiamos organinėmis trąšomis rudenį arba kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, augalams prigijus. Nuėmus pirmą derlių, reikia papildomai tręšti azotinėmis trąšomis. Pagrindinį žiedyną reikia nupjauti kartu su mėsingu žiedynstiebiu, kai jis yra 7–10 cm skersmens, tvirtas ir neprasiskleidusiais žiedais. Tai daryti patartina ryte arba vakare.
Nupjautus žiedynus reikia tuojau suvartoti, nes jie greitai vysta, keičia spalvą, o kartais ir sužydi. Į polietileno plėvelės maišelius sudėtus žiedynus šaldytuve galima išlaikyti kelias dienas. Šaldiklyje sušaldyti jie išlaiko žalią spalvą, gerą skonį.
Nulaužus žiedyną, skirtingai nei žiedinio kopūsto, brokolio nereikėtų išrauti, jį būtina palikti lysvėje. Po kiek laiko iš lapų pažastų ima augti ūgliai. Jie tokie pat vertingi ir skanūs kaip ir galva. Beje, jei, ją nupjovus, lieka skylė, patartina uždengti lapu, kad neįsimestų puvinys. Brokoliams labai patinka mulčiavimas.
Šiais metais jų žiedynai labai dideli, nes užtenka drėgmės. Taip nedidelius pažastinius brokolių žiedynus galima valgyti iki vėlyvo rudens šalnų.
