Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kuo mums naudingas pienas, kokių vertingų žmogaus organizmui medžiagų yra jo produktuose bei kiek jų reikėtų suvartoti.
Pienas – ne tik kalcio šaltinis
„Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai pieną vertina kaip maisto produktą, kuriame yra daugiausia kalcio.
Tai paminėjo net 44 proc. apklausos dalyvių, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas ir priduria: – Pieno produktuose iš tiesų gausu kalcio, kurio ypač reikia vaikams, paaugliams ir moterims. Tai pagrindinis gerai įsisavinamo kalcio šaltinis, nes augaliniame maiste ar mėsoje kalcio yra žymiai mažiau“.
Tačiau pienas iš kitų maisto produktų išsiskiria ne tik tuo. Tai visavertis produktas, turintis didelės įtakos žmogaus organizme vykstantiems fiziologiniams procesams.
Piene ir pieno produktuose gausu baltymų ir riebalų, kuriuos organizmas įsisavina net 96–99 proc., taip pat angliavandenių, riebaluose tirpių vitaminų bei mineralinių medžiagų, o mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad pieno baltymuose yra visos žmogaus organizmui būtinos aminorūgštys.
Pieno riebalus žmogaus organizmas įsisavina geriau negu kitus gyvulinės kilmės riebalus, nes pieno riebalai lydosi žemoje, 28–33 °C temperatūroje.
Pieno riebalų biologinę vertę iš dalies lemia jų sudėtyje esančios nepakeičiamosios polinesočiosios riebalų rūgštys – linolio, linoleno, arachidono ir kitos, kurių žmogaus organizmas nesintetina. Iš jų ypač vertinga konjuguota linolo rūgštis, kuri mažina vėžio ligų riziką, slopina uždegiminius procesus ir stiprina imunitetą.
Tačiau pieno riebalai turi ir neigiamų savybių − juose esančios sočiosios riebalų rūgštys (ypač palmitino ir miristo rūgštys) bei transriebalai didina aterosklerozės, infarktų, insultų, cukrinio diabeto ir vėžio riziką, skatina uždegiminius procesus. Todėl žymiai geriau vartoti liesus pieno produktus, o naudingų riebalų rūgščių gauti iš augalinių, ypač alyvuogių ir rapsų aliejų.
Kalcis būtinas žmogaus organizmui, nes reikalingas: • normaliai kaulų ir dantų būklei palaikyti; • normaliai raumenų veiklai; • normaliai energinių medžiagų apykaitai; • normaliam nervų impulso perdavimui; • bei svarbus normaliam kraujo krešėjimui.
Kurie pieno produktai naudingiausi
Suaugusiems rekomenduojama paros kalcio norma yra 900-1000 mg. Jei jį mūsų organizmas gautų vien iš pieno, per parą turėtume išgerti 4-5 stiklines arba apie 0,8–1,0 litro pieno.
„Pagal sveikos mitybos rekomendacijas per dieną reikėtų suvartoti 2-3 porcijas pieno ar pieno produktų. Vieną porciją sudaro stiklinė pieno ar rūgpienio, pusė stiklinės varškės ir apie 40 g sūrio, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ramunė Miliauskė. – Tačiau dėl pieno produktuose esančių sočiųjų riebalų rūgščių, grietinėlę, grietinę, riebius ir fermentinius sūrius, kurių sudėtyje yra druskos, reikėtų vartoti saikingai“.
Grietinę SAM ir SMLPC specialistai pataria keisti liesu kefyru, jogurtu, salotoms dažniau vartoti neriebius padažus, o užuot valgius riebesnius pieno produktus, valgyti liesą varškę ir varškės sūrius, gerti liesą pieną, kefyrą, rūgpienį.
Rauginto pieno produktus įsisaviname geriau
Maistui daugiausia vartojamas pasterizuotas arba sterilizuotas pienas. Kadangi sterilizuojant pienas kaitinamas daugiau nei 100oC, jis nesurūgsta iki pusės metų, bet kaitinant žūva dalis vertingų medžiagų, keičiasi ir baltymų sudėtis, o pasterizuotame piene baltymų struktūros išlieka nepakitusios, daugiau išlieka ir vitaminų.
„Nustatyta, kad rauginti pieno produktai įsisavinami geriau ir greičiau, negu pienas. Pavyzdžiui, praėjus valandai po valgio, pienas įsisavinamas iki 32 proc., o kefyras, rūgpienis ir kiti rauginti pieno produktai net iki 91proc.“, – sako R..Miliauskė.
Tačiau nesistebėkite, jei pasterizuoto pieno nepavyks surauginti. Jo rauginti negalima, nes jame nėra rūgimo bakterijų. Todėl toks pienas nerūgsta, o dėl likusių ar iš aplinkos patekusių bakterijų ilgiau laikant pūva.
