Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prasidėjus pavasariui po žiemos miego pabudę ropliai išlenda pasišildyti saulėje ir taip papuola į žmonių akiratį. Socialiniuose tinkluose padaugėjo žmonių, besidalijančių varinės spalvos roplio nuotrauka ir klausiančių, ar į jų kiemą užsukęs padarėlis pavojingas.

Prasidėjus pavasariui po žiemos miego pabudę ropliai išlenda pasišildyti saulėje ir taip papuola į žmonių akiratį. Socialiniuose tinkluose padaugėjo žmonių, besidalijančių varinės spalvos roplio nuotrauka ir klausiančių, ar į jų kiemą užsukęs padarėlis pavojingas.

REKLAMA

Varine gyvate vadinamas roplys iš tikrųjų yra trapusis gluodenas – Lietuvoje gyvenantis driežas be kojų. Herpetologas Gerardas Paškevičius, dar žinomas Džiunglių žmogumi, naujienų portalui tv3.lt papasakojo, ką reikia žinoti apie gluodeną.

Trapusis gluodenas – žvynaroplių būrio roplys. Savo forma jis primena gyvatę, todėl Lietuvoje yra vadinamas varine arba geležine gyvate, tačiau G. Paškevičius nurodo, kad iš tikrųjų gluodenas ir gyvatės turi mažai ką bendro:

„Gluodenas yra bekojis driežas ir su gyvatėmis jis turi mažai ką bendro, apart kūno formos. Jis neturi kojyčių, jo kūno forma ovali, tad iš pirmo žvilgsnio iš tikrųjų gali priminti gyvatę, tačiau čia ir yra vienintelis panašumas.

REKLAMA

Vienas iš aiškiausių gluodenų skiriamųjų požymių nuo gyvačių yra tas, kad jis turi blizgius žvynus, Lietuvoje gyvenančių dviejų rūšių žalčių ir vienos gyvatės žvynai yra matiniai. Gluodeno pilvo ir nugaros žvynai yra visiškai vienodi, priešingai nei žalčių ir gyvačių, nes jų nugaros ir pilvų žvynai skiriasi.

Dar vienas skirtumas – akys. Gluodenai geba mirksėti, o nė viena gyvatė to padaryti negali, nes paprasčiausiai neturi akių vokų“, – aiškina ekspertas.

Ką daryti sutikus gluodeną?

Gluodenas Lietuvoje anksčiau buvo pastebimas retai, tačiau dabar jų populiacija mūsų šalyje yra padidėjusi.

Šį bekojį driežą kaip ir daugelį kitų driežų galima sutikti – sausose vietose, smėlingose aikštelėse. Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti pavojingi, tačiau jų bijoti nereikia.

„Žmonėms nereikia bijoti, nes gluodenas negali perkąsti žmogaus odos. Gluodenas savo įkandimus išnaudoja tik poravimosi metu – patinas įsikanda patelei į kakliuką ir tada poruojasi. Jo gynybinis mechanizmas – apipurkšti išmatomis, nes taip ginasi ropliai.

REKLAMA
REKLAMA

Pavasarį gluodenų patinai turi melsvas dėmes netoli galvos, todėl labai lengva atskirti patiną ir patelę. Taip pat, kuo ryškesnė melsva spalva, tuo labiau subrendęs driežas“, – sako herpetologas.

G. Paškevičius nurodo, kad gluodenas yra naudingas „kaimynas“ žmogui, nes minta šliužais, vorais, sliekais. Tačiau specialistas pabrėžia, kad visų svarbiausia gluodenų netraiškyti ir nebandyti naikinti kitais būdais:

„Svarbiausia, kad žmonės jo nenaikintų, nes gluodenai dažnai žūsta keliuose. Jeigu šalia kelio yra bortelis, gluodenas negalės užšliaužti į viršų. Jeigu bandysite patraukti gluodeną nuo kelio, geriausia tai daryti plikomis rankomis, nes jis nieko jums nepadarys. Jūsų kvapas jiems nepadarys jokios įtakos, nes gluodenai turi savo specifinį kvapą, kuris nustelbs jūsiškį. Nenaudokite popieriaus lapų ar kitų papildomų daiktų, nes taip galite jį sužeisti.

Jeigu imsite gluodeną į rankas, šiukštu neimkite jo už uodegos, nes jis, kaip ir daugelis driežų, numeta uodegą. Jo uodega sudaro beveik pusę kūno, tad jei norėsite patraukti gluodeną nuo kelio, švelniai paimkite jį už pilvelio. Tai labai svarbu“, – nurodo Džiunglių žmogus.

Kur bepasisuksi: gyvūnija, orai, sportas, karas... korona, visur vargšams "ekspertams" tenka išdavinėt. Nepatikimi padarai :)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų