Prieš karantiną dirbti mūsų ofise būdavo linksma, jauku ir gera. Į darbą tikrai eidavau noriai, o ir su kolegomis sutardavome kuo puikiausiai. Žinoma, viską pakeitė koronavirusas. Metus laiko teko dirbti iš namų, o per tą laiką į mūsų įmonę priėmė ir naują kolegą. Esu daug ko mačiusi gyvenime, bet šis mūsų naujokas, pavadinkime jį Sauliumi, yra toks kiaulė, kokių man dar neteko sutikti. Tikrai taip, nepabijosiu šio žodžio.
Po karantino sugrįžus į ofisą, ėmiau pastebėti, kad jis tapo... kaip čia pasakius, daug purvinesnis nei anksčiau. Kolegos neskuba nusinešti nuo savo stalo tuščių kavos puodelių, palieka neišplautus indus tiesiog darbo virtuvėlėje, tačiau vienas kolega Saulius iš tiesų vertas atskiro pasakojimo.
Pirma, elementaraus mandagumo nerasta – valgo kur papuola, visas aplipęs trupiniais. Antra, niekada nepasisiūlys kažko sutvarkyti, padėti, žodžiu, tinginių tinginys. Tačiau tai toli gražu ne viskas.
Aną dieną atėjusi į darbą pamačiau tokį vaizdelį, nuo kurio vos nenualpau. Jūs įsivaizduokite, ateinu į ofisą, o ten virtuvėje bėga kanalizacija pro virtuvinės spintelės apačią. O ponas Saulius, atėjęs pirmasis į ofisą, sėdi sau ramus it belgas ir nekreipia į tai dėmesio. Nei iškvies pagalbą, nei jis puls valyti.
Aš labai maloniai paklausiau, ar tu nematai, kad visa virtuvė skęsta, o jis man atšauna: „Matau, bet tai laukiau, kol kas iš moterų ateis ir išvalys“. Na, čia tai buvo pasiekta viršūnė! Vyrai, jums tikrai atrodo, kad dirbant su moterimis jos turėtų būti tarsi jūsų ofiso šeimininkės? Toks požiūris jau seniai išėjęs iš mados. Nebevaidinkite karaliais ir supraskite, kad bendrame ofise dirbame visi. Švara ir tvarka čia privalo būti.
Autorius: skaitytoja Zita
Turite ką papasakoti? Rašykite mums, konfidencialumą garantuojame.
