Išlaužo kunigas, Kauno sakralinės muzikos mokyklos vadovas, teologijos mokslų daktaras Vilius Sikorskas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kokių drabužių vasarą bažnyčioje geriau vengti, kodėl vyrams reikėtų nusiimti kepurę ir kuo skiriasi apranga kasdienėse Mišiose bei ypatingų švenčių metu.
Atskleidė, ką geriau dėvėti bažnyčioje karščių metu
Pasak V. Sikorsko, apranga visais laikais buvo kultūros ir tradicijų dalis, o religijoje ji glaudžiai siejama su pagarba liturgijai, maldai ir patiems maldos namams.
Anot kunigo, anksčiau aprangos taisyklės bažnyčioje buvo gerokai griežtesnės – moterys prisidengdavo galvą skarele, pečius, vilkėdavo ilgesnius sijonus. Tokios tradicijos iki šiol laikosi kai kurios katalikų bendruomenės, pavyzdžiui, dalyvaujančios Tridento Mišiose.
„Šiandien Lietuvoje taisyklės yra gerokai švelnesnės. Griežtų aprangos reikalavimų nėra, tačiau kunigai paprastai pageidauja, kad moterys būtų prisidengusios pečius, o sijonas ar suknelė būtų bent iki kelių.
Vyrams nederėtų vilkėti marškinėlių be rankovių, o jei dėvimi šortai, jie turėtų būti bent iki kelių. Tokia apranga Lietuvoje yra visiškai priimtina“, – sako jis.
Vis dėlto kitose šalyse situacija gali būti kitokia. V. Sikorskas pasakoja, kad Italijoje, Ispanijoje ar Graikijoje į kai kurias bažnyčias ir bazilikas pernelyg atvirai apsirengę lankytojai net neįleidžiami.
„Ne kartą teko matyti, kaip prie Šv. Petro bazilikos, Romoje, žmonės dar eilėje apsivelka ilgesnius drabužius arba gauna specialius apdangalus“, – prisimena kunigas.
Jis pabrėžia, kad Dievui svarbiausia žmogaus širdis, tačiau apranga išreiškia pagarbą aplinkai ir šalia esantiems žmonėms.
„Dievui žmogus yra aiškus toks, koks yra – Jis mato žmogaus širdį. Tačiau atėjęs į maldos namus žmogus rodo pagarbą ne tik Dievui, bet ir bendruomenei, todėl apranga tampa pagarbos išraiška“, – teigia V. Sikorskas.
Kunigas taip pat atkreipia dėmesį, kad kasdienis apsilankymas bažnyčioje ir sekmadienio Mišios ar didžiosios religinės šventės nėra tas pats.
„Jei žmogus tiesiog užeina pasimelsti, apranga gali būti paprastesnė, tačiau sekmadienio Mišioms ar didesnėms šventėms tinka šiek tiek iškilmingesni drabužiai. Italijoje net ir jaunimas, po naktinių pramogų eidamas į sekmadienio Mišias, apsivelka marškinius – tai pagarbos ženklas tiek bendruomenei, tiek Dievui“, – sako jis.
Kodėl vyrams bažnyčioje reikėtų nusiimti kepurę?
Kalbėdamas apie galvos apdangalus, V. Sikorskas primena, kad katalikiškoje tradicijoje vyrams bažnyčioje dera būti nepridengta galva.
„Katalikų Bažnyčioje, apskritai krikščioniškoje tradicijoje, vyrai bažnyčioje privalo nusiimti kepurę. Kunigas gal ir ne visada pataisys suaugusį vyrą, tačiau vaikus ar jaunesnius žmones dažnai paragins tai padaryti“, – aiškina jis.
Pasak kunigo, tai laikoma pagarbos ženklu Dievo akivaizdoje, nors kitose religijose tradicijos skiriasi.
„Tai suprantama kaip pagarbos ženklas – žmogus Dievo akivaizdoje stovi nepridengta galva. Kitose religijose, pavyzdžiui, judaizme, yra priešinga tradicija – vyrai kaip tik prisidengia galvą“, – pasakoja pašnekovas.
Tuo metu moterims galvos apdangalai nėra draudžiami: „Moterys gali dėvėti skarelę, skrybėlaitę ar kitą galvos apdangalą – tai nėra draudžiama ir priklauso nuo jų pasirinkimo“.
Aprangos taisyklės vestuvėse ir krikštynose
Anot V. Sikorsko, ypatingomis progomis apranga natūraliai įgauna kitą prasmę. Laidotuvėse žmonės paprastai renkasi santūresnius, tamsesnių spalvų drabužius, o pernelyg iššaukianti apranga tokioje aplinkoje atrodytų netinkamai.
Tuo tarpu vestuvėse ir krikštynose kunigas ragina nepamiršti, kad tai – šeimos šventės, todėl žmonės nori pasipuošti.
„Niekada nesinorėtų taisyti jaunosios ar sakyti, kaip ji turėtų atrodyti. Mano parapijoje vyksta labai daug santuokų, todėl tenka matyti įvairiausių vestuvinių suknelių – ir atviresnių, ir uždaresnių.
Dėl to problemų tikrai nedarome. Tai yra jų šventė, jų pasirinkimas, ir jaunieji tą dieną nori atrodyti taip, kaip buvo suplanavę“, – sako V. Sikorskas.
Pasak jo, kritikos dėl jaunųjų aprangos viešojoje erdvėje pasitaiko, tačiau ji neturėtų tapti pagrindiniu akcentu.
„Kartais, kai jaunavedžiai socialiniuose tinkluose pasidalija vestuvių nuotraukomis, pasitaiko kritiškų komentarų dėl jaunosios aprangos. Vis dėlto nemanau, kad tai turėtų tapti problema“, – teigia kunigas.
Jis priduria, kad tas pats galioja ir krikštynoms – svečiai gali rengtis pagal orą ir šventės pobūdį, o prireikus pečius visuomet galima prisidengti skarele.
„Žinoma, jei žmogus jaučia, kad apranga yra labai atvira, visada galima lengvai prisidengti pečius skarele. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vestuvės ir krikštynos yra ypatinga šeimos šventė, todėl natūralu, jog žmonės nori pasipuošti. Jaunoji tą dieną visuomet yra pati gražiausia ir turi teisę atrodyti taip, kaip pati pasirinko“, – pabrėžia V. Sikorskas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
