Šv. Andriejaus diena – tai pirmoji žiemos šventė. L. Klimka pasidalijo mintimi, jog senovėje buvo sakoma, kad šią dieną meškos eidavo miegoti.
Galima sužinoti žiemos orus
Kalbėdamas apie reikšmingus ženklus, etnologas pasiūlė žmonėms atkreipti dėmesį į tai, kokia ši diena. Pagal bendrąja dienos charakteristiką galima nusakyti, kokios žiemos tikėtis.
Ekspertas paaiškino, kad jeigu šiandiena giedra ir šviesi, tuomet galima laukti šaltos dienos. Analogiškai, jeigu diena darganota, jos metu sninga, tuomet laukia šilta, su atlydžiais žiema.
Remiantis šia išmintimi, galima teigti, jog šiai lietuvių laukančiai žiemai reiks pasiruošti šiltas pirštines ir storas kojines, nes ši Šv. Andrejaus diena – šviesi ir be kritulių.
Taip pat itin svarbus aspektas – kitų metų derliaus spėjimas. „Jeigu sninga, tai, berods, daržovės gerai augs. O jeigu krapnoja lietutis, tai rugiai gražiai žydės“, – praneša L. Klimka.
Mėgindavo išsiburti išrinktuosius
Taip pat Šv. Andriejaus diena būdavo ypatinga dėl burtų. Merginos dažnai darydavo apeigas, kuriomis mėgindavo nuspėti, koks išrinktasis jų laukia. Keliais iš burtų pasidalino L. Klimka.
Vienas sudėtingiausių burtų – prie šulinio. Etnologas papasakojo, jog mitologijoje šulinys yra tarsi riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Jis paaiškino, kad tą dieną merginos tris kartus apeidavo šulinį prieš saulę, o vakare, prieš sutemstant pabarstydavo takelį aguonėlėmis ir pašnibždėdavo: „Šventas Andriejau, parodyk man likimo skirtąjį“. Tuomet ypatingą naktį susapnuodavo raitelį, kuris prie šulinio girdydavo savo žirgą. Su juo merginos sapne pasikalbėdavo ir vėliau gyvenime šis raitelis tapdavo jų išrinktuoju.
Etnologas papasakojo ir apie merginas, kurios prie namų neturėdavo šulinių. „Panašus burtas buvo daromas su vandens dubeniu, kurį prie lovos pastatydavo. Ant dubenėlio uždėdavo balaną ir sakydavo, kad tai tarsi tiltas. Kas per tiltą paėmęs už rankos sapne pervesdavo, tas ir tapdavo išrinktuoju“, – paaiškino L. Klimka.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad visi šie burtai yra paremti mitologine logika: „Aguonų takelis yra Paukščių Tako imitacija, o šulinys – riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų“. Remiantis šiais įvaizdžiais, žinios iš ateities gali pasiekti tik per mirusiųjų pasaulį, nes ten nėra laiko.
Laukia kitą orų spėjimo diena
Etnologas suskubo priminti apie dar vieną svarbią dieną, per kurią bus galima nuspėti orus. Nuo Šv. Liucijos dienos senovėje būdavo bandoma nuspėti visų ateinančių metų orų charakteristika.
Šv. Liucijos diena prasideda gruodžio 13-ąją ir nuo jos iki Kalėdų kiekviena diena reikšminga. „Ten kiekviena diena atspėdavo sekančių metų mėnesį“, – paaiškino L. Klimka.
Kiekvieną dieną stebint orus nuo ryto iki pietų galima išsiaiškinti, kokie bus pirmosios mėnesio pusės orai. Analogiškai, pagal antrąją dienos pusę galima nuspėti, kokia bus antroji mėnesio pusė. „Reikia atkreipti dėmesį į vėją, sniegą, lietų, saulę“, – pabrėžė etnologas.
