Šių pasimatymų nauda tokia, kad skirtingai nei programėlėse „Tinder“ ar „Bumble“, nereikia valandų valandas susirašinėti su žmogumi iki susitariama susitikti.
Susirašinėjimai kartais gali būti labai mieli, jeigu nėra kas veikti arba norisi paflirtuoti nuotoliniu būdu, bet tiesioginis kontaktas vis tiek yra geriausias būdas nutarti, ar norisi susitikti su šiuo žmogumi antrą kartą, išvykti piknikauti bei išeiti pasižmonėti penktadienio vakare.
Be to, susirašinėti siaubingai vargina, ypač jeigu turi įvairiausių darbų bei kartu bandai papasakoti apie save trims skirtingiems žmonėms – po valandos jau sunku tiksliai prisiminti, kam ką sakei, kur jau kartojiesi.
Aš pati su buvusiu vaikinu išsiskyriau per pandemiją. Daugiau mažiau žinau, kokie vyrai mane žavi ir kokiais pasitikiu, kad galėčiau būti atvira. Bet ypatingo siekio pulti į pasimatymų gausą nejaučiu.
Vis tik draugei atsiuntus nuorodą apie greituosius pasimatymus pagalvojau, o kodėl nesurizikavus. Nejauku? Aišku, kad taip. Net nežinojau, kokie žmonės ten renkasi, bet juk per galvą niekas neduos, o ir šiaip, kas blogiausia gali nutikti? Nesutiksiu patinkančio žmogaus? Jeigu tik tiek, tai visai ne rizika. Galų gale, naujos patirtys visuomet vertingos.
Į susitikimų vietą atėjau kiek anksčiau nei numatyta. Tai buvo man nežinomas baras, vienoje iš jo patalpų buvo paruošti aštuoni ar devyni staliukai su numeriais. Atėjau pirmoji, paskui ėmė rinktis ir daugiau žmonių. Kadangi laiko dar buvo, susipažinau su keletu į greitąjį pasimatymą atėjusių moterų. Visos man pasirodė gražios, susitvarkiusios, mokančios bendrauti, iškart užmezgančios kontaktą. Pagalvojau, kad jeigu būčiau vyras, net nežinočiau, su kuria pirmiau eiti į pasimatymą.
Kaip ir kiti greitojo pasimatymo dalyviai, jaučiausi šiek tiek nejaukiai. Kiekvienas į patalpą įžengęs vyras pasisveikindavo ir nuleisdavo akis, o moterys stengėsi ką nors veikti: ar susitelkti į gėrimą, ar į telefoną, ar į pokalbį viena su kita. Vyrai iš pradžių buvo paprašyti palaukti kitoje susisiekiančioje patalpoje.
Man pačiai toji diena buvo labai intensyvi darbo prasme. Buvau nepietavusi, todėl sąmoningai nepasiėmiau jokio stipresnio gėrimo, kad akys nesusikryžiuotų. Visa laimė, buvau pasidažiusi, o makiažas man visuomet suteikia skydo jausmą – tuomet jaučiuosi kur kas labiau savimi pasitikinti.
Bilietas kainavo 22 eurus
Greitojo pasimatymo organizatorė išdalijo anketas ir nupasakojo taisykles. Reikia paminėti, kad bilietas į greitąjį pasimatymą kainavo 22 eurus, o į šią kainą įėjo vienas iki 3 eurų vertės gėrimas. Mano atveju tai buvo kava su pienu.
Kai organizatorė papasakojo taisykles, prie kiekvieno staliuko prisėdo po vieną vyruką ir prasidėjo bendravimas. Po 5 minučių paprastai skambėdavo skambutis ir vyrukai turėjo pereiti prie kito staliuko, o abu bendrautojai savo anketose pasižymėdavo, ar jiems patiko, ar nepatiko. Jeigu abu viena kitam duoda žalią signalą, tuomet organizatoriai pasidalija kontaktais. Bet tai jau būna vėliau, susumavus visus duomenis.
Žinoma, pabendravus tik 5 minutes sunku daryti toli siekiančias išvadas, bet svarbiausi dalykai matosi. Pavyzdžiui, ką galima pasakyti apie žmogų, kuris mirk gyvenk stengiasi nieko apie save nepasakoti ir kalba vien apie tai, kaip sunku surasti antrą pusę „Tinder“?
Arba vien tik juokauja? Man tai rodo, kad arba žmogus baisingai jaudinasi, arba tiesiog mėgsta eiti paviršiumi. Vienas sutiktas vyras pasakojo „besitvarkantis galvą“, bet net kelis kartus paklaususi nesupratau, ką tai reiškia? Gal lanko psichoterapiją? Gal ilsisi po intensyvaus darbo ar projekto? Gal lanko kokius nors meditacijos kursus?
Labai įstrigo vieno greitojo pasimatymo dalyvio tiesmuki klausimai, dėl ko išsiskyriau su buvusiu vaikinu, ir ar norėčiau turėti vaikų.
Štai, ką sužinojo apie Lietuvos vyrus ir moteris
Man jie pasirodė visai adekvatūs, juolab, kad tai buvo išsiskyręs vyras, pats turintis vaikų. Mano požiūriu, iš atsakymo apie ankstesnes skyrybas galima daug sužinoti apie žmogų: ar dar pyksta ant buvusios antros pusės, ar kaltę padalija po lygiai, ar geba vertinti kritiškai savo veiksmus. Vaikų klausimas irgi gali būti svarbus: vieni gal nebenori vaikų, kiti nori kuo greičiau... Vis tik mano draugė, kai jai apie tai papasakojau, manė, jog taip elgtis 5 minučių trukmės susitikime nėra mandagu.
Bet labiausiai į akis krito išorinis skirtumas tarp skirtingų lyčių atstovų. Į šį pasimatymą susirinko vyrai ir moterys, patenkantys į 35-45 m. amžiaus kategoriją. Taigi amžius daugiau ar mažiau panašus, bet iš esmės visos moterys atrodė jaunesnės, o visi vyrai – vyresni. Vyrai atrodė tarsi gerokai peržengę 50 metų ribą.
Bandžiau suprasti, kodėl taip yra. Na, gerai, kas nors gali būti praplikęs, bet esu mačiusi stilingų praplikusių vyrukų. Kitiems akivaizdžiai trukdė antsvoris. Dar keletas atrodė žiauriai pervargę bei papilkėję.
Prie to tikriausiai prisideda, jog Lietuvoje tradiciniai vyrai nepripažįsta spalvų savo garderobe, nes spalvos pas juos tik juoda, tamsiai mėlyna arba pilka. Truputį juokaudama savo draugei pasakojau, kad jaučiausi, tarsi būčiau vienoje vietoje pamačiusi daug olafų scholzų. Na, gal iš tiesų žmonės sunkiai dirba, viskas suprantama. Bet antrą kartą į greitąjį pasimatymą neplanuoju eiti.
