Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Vaikai neprašo,kad mes juos į pasaulį paleistume,ir jei aš juos pagimdžiau,privalau užauginti.Ir visai nesvarbu tas vyras,tegul jis eina kur nori,bet vaikai man visada pirmoje vietoje.Ir žinojau aš viską,ir depresiją,ir buvo visko,bet ranką prieš savo vaiką pakelti,atimti gyvybę,tai yra daugiau negu baisu.ir nepateisinu nei vieno žmogaus,taip padariusio.
Būna sunku,jei nesiseka,šaiposi,užjaučiu
Manyčiau kad ne tik mama bet ir tėtukas dėl to kaltas...
Tikra tiesa paraset !
Ką jūs čia advokataujat? Mažų mažiausiai patylėti reikia, bet ne liaupsinti dvi dukras nužūdžiusią. Taigi, tylos ir tiek.
Baikit jus su tom depresijom.as susilaukiau ankstukes karantino metu,lankyt buvo negalima,mergyte gime 24 savaiciu.gulejom beveik tris menesius,bet iki sios dienos,praejo daugiau nei du metai nekilo noras vaiko nužudyt.
Autorė taip pat nelabai žino, kas yra depresija. Taip, tai liga. Ir ji ne dėl savigailos atsiranda, kaip pasitraukia ne "susiėmus" ir motyvacinių knygelių paskaičius. Tai, ką ji pasakoja - kas kita.
Tai moteriai, nuskandinusiai vaikus, galėjo būti psichozė. Visos spėlionės, šiaip -spekuliacijos. Kaip ir spėlionė apie tai, kad gal būtų pati savo gyvenimą baigus. Bet gi nebaigė, ar ne? O vaikus paskandino.
Pati patyriau tą sielos skausmą. Padėjo buvęs vyras. Jaučiau ir mačiau kaip kam sunku. Džiaugėmės kiekviena šviesesne akimirka. Nelinkėčiau to skausmo niekam. Pasijutau blogai pavasarį ir visus metus teko "negyventi", o egzistuoti. Nuoširdus ačiū gyd.Rugilei iš Kauno. Ji man padėjo atsistoti ant kojų. Atstojo ir gydytoją ir psichologę. Visko bijojau. Ačiū dukrai Ritai,kuri eidavo,važiuodavo su manim pas gydytoju, nes aš bijojau žmonių,viena važiuot autobusu ir t.t. Sunku nusakyti žodžiais ką tuomet jauti. Nesinorėjo vargint kitų, buvo įvairių minčių, bet kaip ir visada pagalvodavau apie vaikus. Aš viena juos užauginau, negaliu jų skaudint. Daug meldžiausi.....viskas laimingai baigęsi,bet menkiausia neteisybė, įskaudinimas vėl sukelia nerimą ir baimę. Esu stipri...aš dar reikalinga šiam gyvenime savo vaikams ir anūkams.
Joks pimpalas nėra svarbiau už vaikus. Taip tave metė dėl kitos, na ir kas? Gal kitam tu svarbesnė,?]
@Ohoho Oho kokios žinios. Kvailesnio komentaro nebuvau net skaičius:D
Kaip ten bebūtų vaikų žudymo, tai nenormalu ir nepateisinama
@Dzonis Pritariu
@Dzonis Kai pagimdysit ir/ ar patirsit depresija savo kailiu, tada komentuokit:D
@Leta Jums tai normalu? Pagimdot, suprantat, kad vaikus auginti -yra reikalų ir trunka ilgai, o dar vyras elgiasi ne taip, kaip nori -ir vietoj vizito pas gydytoją -vaikus į vandenį, truputį ligoninėj paguli ir toliau gyveni? Visos užtarėjos bent suvokiat, ką teisinat? Gal gana garbinti išlepinti, egoizmą ir neatsakingumą? Iš tų besiguodžiančių, kaip vos ne išprotėjo, panašu, kad maža kuri žino, kas ta depresija iš tiesų. Kitaip briedo nerašinėtų.
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų