Paskutinį kovo mėnesio savaitgalį, sekmadienio naktį, suksime laikrodį viena valanda į priekį. Vasaros laikas Lietuvoje įvestas dar 2003-iaisiais ir nors kyla daug diskusijų, kad reikėtų laikrodžio sukimo atsisakyti, kol kas bendro sprendimo nėra ir laiko sukimas išlieka.
Viena valanda į priekį sukamas laikas gali atrodyti vieni niekai, tačiau žmogaus organizmas išduoda visai ką kito – prisitaikymas prie naujojo laiko režimo gali ir savaitę.
Kaip laiko sukimas paveikia mūsų organizmą, kam sunkiausia prisitaikyti prie naujo laiko bei kaip tai palengvinti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė.
Cirkadinių ritmų svarba
Rodos, vos prisitaikome prie žiemos laiko, atėjus pavasariui organizmas vėl patiria šoką dėl laikrodžio sukimo. Taip yra todėl, kad žmogui evoliucionuojant, organizmas prisitaikė gyventi pagal šviesų ir tamsų paros ritmą – lygiai taip pat prisitaikiusios visos gyvos būtybės.
„Šio ritmo sąlygoti darniai vykstantys kasdieniai pokyčiai organizme vadinami cirkadiniu ritmu. Pagal cirkadinį ritmą veikia visos mūsų kūno ląstelės – vyksta medžiagų apykaitos procesai, tam tikru ritmu šiek tiek pakyla, skiriasi įvairūs hormonai, fermentai“, – aiškino gydytoja neurologė.
Būtent cirkadiniai ritmai lemia, kada einame miegoti ar keliamės, tai apsprendžia ir laiką, kada esame darbingiausi, turime daugiausiai energijos.
2017 metais už išsiaiškinimą, kaip vyksta cirkadinio ritmo reguliacija molekuliniu lygiu, mokslininkai buvo apdovanoti Nobelio premija medicinos ir fiziologijos mokslų srityje, sako D. Matačiūnienė – tai parodo cirkadinių ritmų svarbą.
Persukus laiką, visa susidėliota rutina kai kuriems žmonėms visiškai subyra – taip yra dėl to, kad cirkadiniam ritmui reikia prisitaikyti prie naujų sąlygų.
„Šie procesai labai svarbūs žmogaus organizmo darniai veiklai ir gerai savijautai. Cirkadinis ritmas mėgsta pastovumą, jis nėra lengvai stumdomas, keičiamas, ir net ėmus gyventi kitu paros ritmu, kurį laiką galime jaustis prasčiau, nes vyksta buvusio ritmo ir dabartinių sąlygų derinimosi procesas, kuris kiekvienam užtrunka skirtingai“, – kalbėjo D. Matačiūnienė.
Tiesa, pavasarinis laiko sukimas mums kiek lengvesnis dėl vyraujančių orų – saulė teka vis anksčiau, tad ir išsibudinti paprasčiau.
„Pavasariniam laiko sukimui mus po truputį ruošia pati gamta – šiemet giedrų saulėtų orų dėka ypač aiškiai jaučiame, kaip kasdien ankstėja saulėtekis, o šviesa juk yra geriausias natūralus žadintuvas“, – sako pašnekovė.
Prisitaikymas gali trukti savaitę
Laiko sukimas išbalansuoja – greičiausiai, tą pastebi daugelis. Juolab, kad pavasarinis laikrodžio pasukimas valanda į priekį „atima“ valandą miego, tad pirmosios dienos gali būti nelengvos. Vis dėlto, kiekvienas į laiko sukimą reaguoja ir prie jo prisitaiko skirtingai.
„Kaip reaguojame į laiko sukimą individualiai, priklauso nuo mūsų asmeninio režimo, kuris dalinai yra nulemtas genetiškai ir vadinamas chronotipu. Yra du aiškūs chronotipai: ankstyvasis – „vieversys“ ir vėlyvasis – „pelėda“, o dalis žmonių yra tarpinio tipo ar lengviau prisitaikantys“, – aiškino gydytoja neurologė.
Prie pavasarinio laiko sukimo sunkiau prisitaikyti „pelėdoms“, nes jiems sunkiau paankstinti ėjimo miegoti laiką, anksčiau atsikelti ryte – taip pat nemenkas iššūkis:
„Šiai grupei neretai priklauso ir paaugliai, nes jie linkę eiti miegoti vėlai, jie ypač pajaučia rytinio miego valandos trūkumą – sunkiau keltis į mokyklą, pirmųjų pamokų metu sunkiau sukoncentruoti dėmesį ir mokytis.“
Laiko persukimas viena valanda į priekį prailgins šviesiąją dienos dalį, tačiau prisitaikyti prie naujojo režimo gali būti nelengva. Nors laikrodžius sukame jau daugybę metų, organizmui vis tiek išsiderina ir reikalauja laiko priprasti prie naujo laiko.
„Laiko persukimas ryškiausiai jaučiamas pirmąją savaitę, kol organizmas adaptuojasi prie naujojo ritmo. Galimi lengvi „jet lag“ (laiko juostų sindromo) simptomai: pakitusi miego kokybė, budrumo lygis, nuotaikų, apetito svyravimai“, – kokie ženklai išduoda, jog esate paveiktas laiko sukimo, vardija gydytoja neurologė.
Vis dėlto, nors miego specialistai rekomenduoja eiti miegoti ir keltis tuo pat metu, kad organizmas įprastų prie ritmo, savaitgaliai yra tas metas, kai leidžiame sau ilgiau pavakaroti, o rytais ilgiau pamiegoti – panašūs procesai vyksta ir sukant laikrodį:
„Laiko persukimas – tai dirbtinis nusistovėjusio žmogaus režimo pasukimas viena valanda. Iš vienos pusės viena valanda nėra daug, tokį „pasukimą“ daugelis daro savaitgaliais, kai keliasi ir eina miegoti valanda vėliau nei darbo dienomis. Arba keliauja į netolimas Vakarų Europos šalis, kurios skiriasi viena laiko juosta. Tačiau jautresni režimo pokyčiams žmonės gali pajusti diskomfortą.“
Patarė, kaip lengviau adaptuotis
Kai kuriems prisitaikymas yra lengvesnis, kitiems užtrunka ilgiau, tačiau apsisaugoti nuo laiko sukimo poveikio organizmui negalime.
„Saugotis negalime niekaip, geriausia būtų sulaukti laikų, kai laikrodžio nebesukinėsime“, – sako D. Matačiūnienė.
Sudėtingiau adaptuotis ir priprasti prie naujo režimo asmenims, turintiems miego sutrikimų, taip pat lėtinių ligų, ypač nuotaikos sutrikimų.
„Adaptacija prie naujo režimo gali ilgiau užtrukti ir vaikams – tada rekomenduojama „sukti laikrodžio rodyklę“ pamažu, po 15-20 minučių per dieną“, – pataria gydytoja neurologė.
Vis dėlto, galime pabandyti palengvinti organizmo prisitaikymą prie pasikeitusio laiko. Tai nereikalaus nei daug laiko, nei didelių pastangų – tereikia susikurti pastovų režimą.
„Pagrindinė rekomendacija – gyventi reguliariu režimu iki sukimo, po sukimo bandyti iš karto laikytis naujo režimo ir padėti organizmui lengviau adaptuotis. Organizmui reikia duoti pakankamai šviesos, fizinio aktyvumo ir teigiamų emocijų dienos metu“, – pataria specialistė.
Taip pat, kadangi rytai jau vis šviesesni, D. Matačiūnienė pataria plačiau atitraukti užuolaidas, kad į kambarį patektų daugiau saulės, taip pat į darbą ar mokyklą vaikščioti pėsčiomis – natūrali šviesa padės išsibudinti:
„O vakare svarbu sąmoningai nueiti laiku miegoti, nors „pagal seną laiką“ atrodytų ir ankstoka. Laikrodžius suksime sekmadienio rytą, tačiau nauju režimu būtų gerai pradėti gyventi jau nuo šeštadienio vakaro. Tada pirmadienis nebus toks sunkus. Šis savaitgalis bus valanda trumpesnis – neatimkime tos valandos iš savo miego.“
Svarbiausia nepykti ir neširsti, kad vėl tenka sukti laiką – pažvelkite į tai pozityviai. „Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė D. Matačiūnienė sako, kad nors Europos miego medicinos mokslininkai pasisako už tai, kad standartinis laikas, kuriuo gyvenome žiemą, yra labiau fiziologiškas, Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dauguma lietuvių rinktųsi vasaros laiką, tad šį savaitgalį dauguma šalies gyventojų pereis į savo mėgstamą režimą.
