Ledai iš sniego, sulčių ir medaus
Dar prieš daugiau nei 4 tūkst. metų kinai gamino šaldytus desertus, kurie laikomi ledų pirmtakais. Tam kinai naudodavo vaisių sultis, su kuriomis kartu į indus buvo dedamas sniego ir salietros mišinys tam, kad toks gaminys užšaltų. Panašiai smaližiauti mėgo ir senovės graikai ar romėnai. Legendos byloja, kad, pavyzdžiui, Aleksandras Makedonietis mėgdavo sniegą maišytą su medumi, o Romos imperatorius Neronas prioritetą skyrė vaisių skoniams bei nuolat pavaldiniams įsakydavo pargabenti sniego ir ledo iš kalnų.
Žlugus Romos imperijai, ledai Europoje nugrimzdo į užmarštį, tačiau dar viena legenda byloja, kad XIII a. Venecijos pirklys ir keliautojas Marco Polo, po kelionės į Kiniją, grąžino ledų gamybos idėją į Senąjį Žemyną.
Tiesa, jau tik maždaug XVI a. iš pradžių Italijoje, o vėliau ir Prancūzijoje pradėti gaminti ledai, kurie labiau panašūs į tuos, kuriuos valgome šiandien – iš pieno ir grietinėlės. Mūsų šalyje ledų skanavimo ištakos siekia dar Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo laikus, kai rytų kraštų pirkliai čia atvežė šerbeto gaminimo tradicijas. Pieniniai ledai Lietuvoje daugiausiai buvo gaminami Žygimanto Senojo laikais, kuris valdė LDK iki 1548-ųjų.
Laktozės Lietuvoje netoleruoja beveik milijonas gyventojų
Maždaug 30 proc. dabartinės mūsų šalies populiacijos negali vartoti įvairių kitiems įprastų pieno produktų, įskaitant ir ledus. Tiesa, skirtingai nei senovės gyventojai, šiuolaikiniai žmonės turi alternatyvų, mat vis labiau populiarėja produktai be laktozės.
Dar prieš maždaug 2,5 tūkstančio metų Hipokratas rašė, kad „pienas netinka karščiuojantiems ir besiskundžiantiems vidurių pūtimu bei gurguliavimu ligoniams“, tačiau realūs moksliniai tyrimai ir išvados ėmė rastis tik XX a. O produktai be laktozės sparčiausiai ėmė populiarėti praėjusiame šio amžiaus dešimtmetyje.
Plombyro alternatyva be laktozės
Tad nenuostabu, kad Lietuvoje alternatyvų turi net negalintys skanauti įprastų ledų. „Nykštuko“ ledus gaminančios „Pieno žvaigždės“ pristatė naują gaminį – plombyro ledus be laktozės. Taip reaguojama į besikeičiančius vartotojų poreikius.
„Produktų be laktozės pasiūla auga. Žmonių poreikiai tokiems produktams didėja, nes plečiasi vartotojų, netoleruojančių laktozės, ratas. Tai ypač susiję su vyresnio amžiaus žmonėmis, nes su metais organizme natūraliai mažėja fermento, skaidančio laktozę, kiekis. Tokie žmonės neretai tiesiog turėdavo atsisakyti tokio produkto kaip grietinėlės ledai. Tačiau dabar alternatyva yra“, – džiaugiasi naujus „Nykštuko“ ledus pristačiusios bendrovės „Pieno žvaigždės“ ledų gamybos technologė Vitalija Masiulienė.
Ledus be laktozės norintys skanauti gyventojai gali rinktis tradicinius skonius, tarp jų – vanilinius ir braškinius. O svarbiausia, pasak ledų gamybos technologės, kad yra išlaikoma tradicinė ir išpuoselėta plombyro receptūra tai, kas nuleminti turtingą, kremišką skonį ir švelnią ledų struktūrą.
„Plombyras visada buvo kokybės etalonas – net ir išskaidžius laktozę, šie ledai išlaiko būdingą, sodrų plombyro skonį. Naujieji ledai pateikiami vafliniuose puodeliuose – tai viena mėgstamiausių vartotojų kategorijų, ypač vertinama vyresnio amžiaus žmonių dėl skonio ir kokybės. Be to, šiems ledams specialiai sukurta vaflinių puodelių receptūra – jie kepami atskirai. Svarbiausia – net ir laktozės netoleruojantys žmonės gali mėgautis šiuo desertu be jokių nemalonių pojūčių“, – sako V. Masiulienė.
Skaičiuojama, kad globali produktų be laktozės rinka po 10 metų bus verta daugiau nei 25 mlrd. dolerių. Ne pirmus metus sparčiai augančius tokių produktų pardavimus fiksuoja ir Lietuvos verslas. Ledai šiame segmente irgi užima svarbią vietą, o atsirandančios galimybės mėgautis desertu be laktozės statistiniam vartotojui yra be galo svarbios, mat lietuviai išties myli ledus. Kasmet vienas lietuvis vidutiniškai suvalgo 7 litrus ledų, o tai yra apie pusantros porcijos per savaitę.
