Apie tai, ko laukti artimiausiais mėnesiais ir kokį virusą mokslininkai stebi ypač atidžiai, plačiau kalbėjomės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, imunologe prof. Aurelija Žvirbliene.
Gripas nebus „piktesnis“?
Žiūrint į praūžusį gripo sezoną Pietų pusrutulyje, jau galime prognozuoti, ko laukti mūsų platumose? Ar yra kažkokių signalų, kad gripas galėtų būti mutavęs, kažkoks „piktesnis“?
Sprendžiant pagal tai, kas buvo Pietų pusrutulyje, ten šiemet dominavo tas pats gripo variantas H3N2, kaip ir pas mus praėjusį šaltąjį sezoną. Jis jau buvo ganėtinai daug pakitęs, todėl turėjome daugiau sunkių ligos atvejų, su hospitalizacijomis. Į tai atsižvelgiant šio sezono vakcinos, skirtos Šiaurės pusrutuliui, ir yra sukurtos – vienas iš komponentų kaip tik yra prieš minėtą viruso variantą.
Koks laukia sezonas, kol kas sunku spręsti, nes Europoje fiksuojami dar tik pavieniai gripo atvejai ir negalima žinoti, ar tas virusas dar keisis, ar ne. Pavyzdžiui, praėjusį sezoną vakcina buvo sukurta ankstyvą pavasarį, o virusas stipriai pasikeitė vasaros pabaigoje. Todėl praėjusį sezoną kai kurie vakcinos komponentai nelabai gerai saugojo, nes virusas pasikeitė.
„Praėjusį sezoną šis variantas, kuris buvo potencialiai pavojingesnis, nes buvo antigeniškai skirtingas, jau cirkuliavo Europoje.“
Taigi virusas dažnai būna greitesnis už vakcinos sukūrimą.
Taip, nes vakcinų kūrimas prasideda ankstyvą pavasarį. Pasaulio sveikatos organizacija dėl jų priima sprendimus atsižvelgdama į tai, kokie viruso kamienai cirkuliuoja. Kai jau yra patvirtinta, kokia vakcinos sudėtis turi būti šaltajam sezonui Šiaurės pusrutulyje, visi gamintojai pradeda ją gaminti, tačiau šis procesas užtrunka. Tai gali užimti kelis mėnesius.
Galima daryti prielaidą, kad gripo virusas šiemet kaip tik gali būti mažiau pavojingas?
Taip, praėjusį sezoną šis variantas, kuris buvo potencialiai pavojingesnis, nes buvo antigeniškai skirtingas, jau cirkuliavo Europoje. Tada imunitetas, susidaręs prieš ankstesnius variantus, buvo ne toks veiksmingas, ir vakcinos sukeltas imunitetas blogiau saugojo. Tad jeigu virusas labai reikšmingai nepasikeis, o gali būti, kad taip stipriai ir nepasikeis, tai gal situacija bus panaši į pernai ar bus mažiau tų atvejų, nes apsaugos suteiks jau susiformavęs imunitetas.
Nėra signalų, kad šiųmetis gripas Pietų pusrutulyje buvo labiau pavojingas tam tikroms žmonių grupėms, pavyzdžiui, vaikams?
Vertinant informaciją, kuri pasiekia iš Pasaulio sveikatos organizacijos, kažkokių ypatingų pavojaus signalų nėra. Šiaip vaikai iki penkerių metų amžiaus priklauso rizikos grupei, nes jiems gripo viruso infekcija gali sukelti stiprų, nekontroliuojamą uždegimą. Kaip žinia, rizikos grupėms taip pat priklauso vyresni asmenys arba turintys gretutinių ligų. Bet nėra duomenų, kad kažkurioms grupėms šis gripo sezonas būtų buvęs išskirtinis.
Gripo vakcinos – tik lapkritį
Šiemet situacija neeilinė – gripo vakcinos šalį turėtų pasiekti tik lapkričio mėnesį. Jų gamyba vėluoja, nes nuspręsta keisti net tris komponentus. Kodėl to prireikė?
Kaip ir sakiau, sprendimą dėl vakcinos komponentų priėmė ekspertai iš Pasaulio sveikatos organizacijos, kurie analizuoja cirkuliuojančius gripo viruso variantus. Ne tik H3N2 yra stipriai pasikeitęs, bet ir kiti viruso kamienai. Tiesiog tai, kas anksčiau dominavo, dabar jau nebedominuoja.
Atsižvelgiant į tai ir yra priimamos rekomendacijos. Taigi ir vakcinų patekimo į rinką vėlavimas šiemet gali būti susijęs su jų gamyba. Taip yra ne tik Lietuvoje – gamintojai tiesiog nespės pateikti vakcinų taip anksti, kaip anksčiau, kai jos būdavo prieinamos spalį.
Bet ar dažnai būdavo taip, kad reikėtų taip stipriai atnaujinti vakciną?
Taip, dažniausiai būdavo keičiami vienas arba du vakcinos komponentai. Šiemet keičiami trys – iš jų du yra A tipo ir vienas – B tipo gripo viruso komponentas. Bet tai nereiškia, kad ankstesnėse vakcinose buvo kažkokie labai ryškūs ar reikšmingi skirtumai. Tie kamienai tarpusavyje vis tiek turi panašumų. Be to, norėčiau priminti, kad vakcina bus trivalentė ir žmonės neturėtų delsti skiepytis galvodami, jog vėliau pasirodys keturvalentė.
Keturvalenčių vakcinų jau nebebus. Vienas iš B tipo viruso kamienų pranyko dar pandemijos metu. Tai irgi pavyzdys, kaip sustabdoma viruso cirkuliacija. Nes B ir A tipo virusai yra labai skirtingi. A tipo virusai cirkuliuoja ir tarp gyvūnų, todėl jų antigeniniai ir imunologiniai pasikeitimai gali būti intensyvesni. B tipo gripo virusai infekuoja tik žmones ir plinta tarp žmonių. Kai žmonės per pandemiją labai saugojosi, viruso cirkuliacija sumažėjo ir vienas iš tų kamienų visiškai pranyko. Todėl nebėra prasmės į vakciną dėti komponentą, kuris saugo būtent nuo šio B tipo gripo viruso kamieno.
„A tipo gripo viruso infekcija yra potencialiai sunkesnė. Statistiškai stebima daugiau hospitalizacijų ir sunkių atvejų.“
Keturvalentės vakcinos nebuvo atsisakyta iš karto. Praėjo keleri metai nuo tada, kai nebefiksuota nė vieno šio kamieno infekcijos atvejo – manyta, kda žmonių populiacijoje dar galėjo būti tam tikrų rezervuarų, kuriuose tas kamienas išliko. Tačiau per keletą metų neužfiksavus nė vieno užsikrėtimo būtent šiuo kamienu, galima konstatuoti, kad jis pranyko.
A tipo virusai ir turi didžiausią potencialą pandemijoms sukelti?
Taip, didžiausių pandemijų, ypač gerai žinome kilusią 1918 metais, sukėlėjas buvo A tipo gripo virusas. Ir būtent todėl, kad jis cirkuliuoja tarp gyvūnų – paukščių, kiaulių, tai skatina jo pokyčius. Žiūrint iš imunologinės pusės, tai yra antigeninis pasikeitimas. Pandemijos ir kyla todėl, kad tas imunitetas, kuris žmonių populiacijoje yra susiformavęs, nebeapsaugo nuo taip pakitusio viruso. Čia yra pagrindinė problema. O kai kalbame apie virusus, kurie cirkuliuoja tik tarp žmonių, vis tiek susiformuoja tam tikras bazinis imunitetas populiacijoje.
Tai jei cirkuliuoja A tipo virusas, reikia tikėtis daugiai sunkių atvejų?
Taip, iš tikrųjų laikoma, kad A tipo gripo viruso infekcija yra potencialiai sunkesnė. Statistiškai stebima daugiau hospitalizacijų ir sunkių atvejų.
Vėlesnė vakcinacija – dar geriau?
Dėl vakcinų vėlavimo – kai kurie žmonės jau nerimauja, ar spės pasiskiepyti, jei vakcinos bus tik lapkritį. Kita vertus, gripo pikas dažnai būna sausį–vasarį, tai gal kaip tik imunitetas išlaikys ilgesnį laiką pasiskiepijus vėliau?
Iš tikrųjų dėl vėlesnio skiepijimosi neturėtų kilti didelių problemų. Nebent ta prasme, kad žmonių, laukiančių skiepo, eilės gali būti didesnės, nes vienu metu daugiau žmonių norės pasiskiepyti. Gripo sezonas prasideda spalio mėnesį, Lietuvoje ir Europoje jis tęsiasi iki balandžio ar gegužės. Daugiausia atvejų paprastai būna apie Kalėdas bei sausio ir vasario mėnesiais. Žinoma, lapkritis ir gruodis jau yra tie mėnesiai, kai sergamumas pradeda augti.
Bet norėčiau priminti, kad gripo vakcina yra skirta imunitetui atnaujinti. Tai nėra tas pats, kas buvo su COVID-19 vakcinomis, kai po pirmos dozės ir ypač po antros reikėdavo laukti ilgesnį laiką, kol susiformuos apsauga.
Su gripu situacija kitokia. Absoliuti dauguma žmonių jau yra persirgę gripu arba ne kartą skiepijęsi. Vakcinos paskirtis yra sustiprinti jau egzistuojantį imunitetą. Tam nereikia nei mėnesio, nei dviejų. Užtenka savaitės, dešimties dienų ar dviejų savaičių, kad imuninis atsakas pasiektų piką.
Todėl net ir pasiskiepijus lapkritį iki didžiausio viruso plitimo laikotarpio, tai yra iki gruodžio pabaigos, sausio ar vasario mėnesio, tikrai bus pakankamai laiko imunitetui sustiprėti.
O kiek laiko išlieka tas sustiprintas imunitetas?
Pagrindinė problema yra viruso kintamumas. Pats imunitetas išlieka ilgiau, ypač turint omenyje, kad žmonės ir perserga, ir ne kartą skiepijasi. Tačiau iki kito sezono virusas gali pasikeisti, todėl kitų metų vakcina vėl bus reikalinga revakcinacijai, nes ji bus pritaikyta jau galimai pakitusiam virusui.
Jeigu virusas visiškai nesikeistų, nors taip praktiškai nebūna, apsauga išliktų ir ilgesnį laiką. Sunku tiksliai pasakyti, nes tai priklauso ir nuo vakcinos, ir nuo paties viruso. Kaip žinome, ir COVID-19 vakcinų apsauga ilgainiui silpnėja, tačiau čia veikia du procesai: keičiasi pats virusas ir laikui bėgant mažėja vakcinos apsauginis poveikis.
Tačiau, kaip žinia, ir pačių vakcinų efektyvumas kitą kartą gali siekti 30 proc.
Taip, iš tikrųjų gripo vakcinų apsauginis poveikis nėra labai didelis. Ypač kalbant apie praėjusio sezono vakciną, skaičiuojama, kad apsauga galbūt siekė tik apie 30–40 proc. Apsauga nuo pačios infekcijos tikrai nėra labai didelė. Tačiau laikoma, kad vakcinos reikšmingai sumažina komplikacijų ir sunkios ligos riziką. Žodžiu, kadangi neturime didelio pasirinkimo, geriau bent kažkokia apsauga negu jokios.
Potenciali pandemijos grėsmė – dėl paukščių gripo
Dar trumpai apie COVID-19. Atrodo, kad dabar apie šį virusą girdime mažiau, nors ankstesniais metais sergamumo pakilimas prasidėdavo dar vasarą. Ar jau galime jį laikyti tiesiog vienu iš įprastų virusų?
Jau tikrai akivaizdu, kad COVID-19 sukėlėjas tapo endeminiu virusu. Kitaip tariant, jis cirkuliuoja populiacijoje ir niekur nėra pradingęs. Jis po truputį keičiasi, tačiau visuomenė jau yra tiek gerai imunizuota, kad, pavyzdžiui, praėjusį sezoną gripas buvo didesnė problema nei COVID-19. Buvo mažiau sunkių COVID-19 atvejų, mažiau hospitalizacijų ir net mažiau mirčių.
Todėl mes apie jį tarsi ir primiršome. Bet jis tapo tokiu pačiu endeminiu virusu kaip ir kiti keturi koronavirusai, kurie cirkuliavo dar iki pandemijos. Apie juos taip pat mažai girdime, nors jie niekur nedingo.
Kartais pasitaiko vienas kitas sunkesnis atvejis, pavyzdžiui, vaikams, kurie pirmą kartą užsikrečia sezoniniais koronavirusais. Tačiau iki COVID-19 pandemijos apskritai mažai kas žinojo ar domėjosi tuo, kad visuomenėje nuolat cirkuliuoja keli koronavirusai.
Dabar tiesiog atsirado dar vienas. Jis tapo daug mažiau pavojingas todėl, kad visuomenė turi atsparumą, kitaip tariant, kolektyvinį imunitetą. Tai dar kartą parodo, kokią svarbą turi imunitetas.
O kokie galimi ateities scenarijai? Ar COVID-19 gali dar kartą stipriai pasikeisti? O gal didesnė rizika kyla dėl gripo viruso?
Šiuo metu nėra kažkokių signalų, kad pats COVID-19 sukėlėjas galėtų sukelti labai didelių problemų. Kita vertus, visko gali nutikti. Visada egzistuoja rizika, kai kalbame apie zoonozinius virusus, tai yra tokius, kurie cirkuliuoja ne tik tarp žmonių, bet ir tarp gyvūnų. Perėjimas per gyvūno organizmą skatina virusą stipriai keistis, prisitaikyti prie naujo šeimininko. Jei po tokių pokyčių virusas vėl persiduoda žmogui, gali atsirasti toks antigeninis pasikeitimas, kad mūsų imuninė sistema jo nebeatpažins. Todėl tokios rizikos visiškai atmesti negalima.
Tačiau didesnė potenciali grėsmė šiuo metu būtų siejama su paukščių gripu. Beje, tai taip pat yra A tipo gripo virusas. Tai – zoonotinis virusas, kuris pirmiausia infekuoja paukščius, tačiau žmonės taip pat gali užsikrėsti. Jeigu toks virusas pradėtų efektyviai plisti nuo žmogaus žmogui, tada atsirastų reali pandemijos rizika, tai mokslininkai nuolat turi omenyje. Paukščių gripo atvejai yra stebimi, ir tikėtina, kad didesnė grėsmė ateityje galėtų kilti būtent dėl šio viruso.
Vyksta nuolatinė šio viruso stebėsena, ją koordinuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir Europos ligų prevencijos bei kontrolės centras. Visose šalyse veikia stebėsenos programos, taip pat ir Lietuvoje. Situacija yra nuolat stebima ir vertinama.
Dėkoju už pokalbį.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
