Pavyzdžiui, mano draugės vardas yra Aušra. Kai ji buvo nuvykusi į arabiškai kalbančią šalį, daugybė žmonių į ją kreipdavosi arabiškai. Ji paaiškindavo, kad nemoka arabiškai ir tada vietiniai gyventojai jos klausdavo kaip čia taip yra, kad lietuvei duotas arabiškas vardas. Ji pasidomėjo ir išsiaiškino, kad vardas Ausra arabiškai reiškia šeima.

Nereikia kryžmintis su visokiais babajais,gyvenk savo Tėvynėje ir nebus problemų.

Tuomet grįžkime prie vardų Stasė, Bronė, Petrė, Danutė, Birutė, Agota, Apolonija. Stasys, Bronius, Petras, Apolonas, Aloyzas, Kasparas, Kajetonas, gal bus gražesni.

Žurnalistui paranojinė šizofrenija su narsicistiniais atspalviais! Visame kame ras dėmę. Nekreipkite dėmesio.

ispaniškai "Gitana" - čigonė.

Man tai patinka vardas Arielis. Nepamirši skalbimo miltelių nusipirkti. Jei mėgsti geografiją, galima rinkti Sofija, Milana... Jei patinka anglų kalba, rink Justinas, skamba panašiai, kaip Just in ass.

Nesižvalgykimtaipntoli, pradėkime nuo Gitano...

Kažkodėl kai kurie tėveliai pamėgo vardą "Estela", pavadindami juo savo dukras, o juk tai ispanų kalboje reiškia "paminklinis akmuo". Ir nieko bendra neturi su lotyniška "Stella", arba "žvaigždė". Jei tėvai vaikus vežasi į užsienį, turėtų išsiaiškinti, ką ten vaiko vardas reiškia, ir jį apginti,jei mūsų kalboje jis ir gražiai skamba. Kadaise Šveicarijoje šeimininkai ilgai nedrįso savo viešniai, vardu Ūla, atskleisti šunytės vardo, kurią irgi vadino tuo vardu, nors tai upės pavadinimas. Ir ką gi daryti, jei lietuviški vardai ir vietovardžiai tokie gražūs, kad jais vadiname mylimus gyvūnus? Sakyčiau, nieko blogo.Bet tais kitų tautų žodžiais vertėtų labiau pasidomėti, kad vaikui nereikėtų gėdytis savo keisto vardo, išvykus užsienin.

Man iki šiol pats prabangiausias vardas FEKALIJA

grupėse, klasėse būdavo po keleta Darių, Saulių, Marių, Audrių, Tadų, Tomų, vienoj laiptinėje augo trys Žydrūnai, o dabar Markai, Amilijos, Amelijos, Emilijos...