Apie tai, kas yra baimės ir fobijos, kaip jos atsiranda ir kokie gali būti baimių „gydymo“ būdai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, VU Medicinos fakulteto profesorius Dr. Arūnas Germanavičius.
Baimės ir fobijos
Laidoje svečias buvo paklaustas, kuo skiriasi baimės ir fobijos – ar šių žodžių reikšmė yra ta pati, ar lygybės ženklas tarp jų būtų klaidingas? Specialistas patvirtino, kad šie du fenomenai tarpusavyje yra stipriai susiję, tačiau skiriasi jų išreikštumo intensyvumas ir poveikis žmogaus funkcionavimui, mąstymui, produktyvumui ir kitiems kasdieniams aspektams.
„Fobijos yra ta riba, kada nerimas viršija žmogaus gebėjimus susitvarkyti ir daro neigiamą poveikį. Yra baimės, kurios daro teigiamą poveikį – mes mobilizuojamės, planuojame kažkokius gynybinius dalykus, bandom nuspėti neigiamus įvykius savo gyvenime ir tokiu būdu apsisaugome. Baimė yra labai labai svarbus evoliucinis veiksnys, kuris žmonijai leido išlikti“, – sako profesorius.
Iš kur kyla baimės?
Paklausus apie tai, iš kur įvairiausios baimės gali atsirasti, pašnekovas teigia, kad mokslininkai iki šiol nėra radę atsakymo į šį klausimą, tačiau moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad dalis baimių gali būti paveldimos – gali turėti genetinį pagrindą.
„Pavyzdžiui, baimė būti atviroje vietoje, kur yra kiti žmonės, kur esi stebimas arba negalėsi iš tos vietos greitai pasišalinti, yra vadinama agorafobija. Ši baimė turi patį didžiausią procentą būti paveldima arba būti sąlygota genetinių veiksnių. Žmonės tada nežino, sako: „Aš nežinau, iš kur tai atsirado, neturėjau tokios patirties, man nieko blogo niekas nepadarė, bet tiesiog atsirado tam tikru gyvenimo etapu“, – sako laidos svečias.
Dr. A. Germanavičius dalijasi, kad tai dažniausiai baimės atsiranda paauglystėje, bet dalis baimių atsiranda tam tikrais gyvenimo etapais. Kai kurios iš jų yra susijusios ir su senėjimo procesais, nes, kaip aiškina specialistas, kai kurie genai gali aktyvuotis amžiui bėgant.
Kai baimė tampa rimtu sutrikimu
Jau minėta agorafobija, anot profesoriaus, turi didžiausią neigiamą poveikį žmonių socialinei adaptacijai, gyvenimo kokybei, nes šią fobiją turintys žmonės palaipsniui gali tapti neįgaliais. Profesorius dalijasi, kad tokią baimę yra būtina gydyti – tai nėra intravertiškumas, o realus psichikos sveikatos sutrikimas.
„Šiaip, lyginant su kitais psichikos sutrikimais, fobijos nesukelia žmogui neįgalumo. Būtent agorafobija gali sukelti neįgalumą, kai žmogus dėl tokios nepagrįstos baimės palaipsniui izoliuojasi nuo visų aplinkų. <...> Tas žmogaus laisvės ratas labai susiaurėja ir gali būti, kad jis visiškai izoliuotas namuose gyvena ir bijo tiesiog išeiti iš namų“, – pasakoja pašnekovas.
Kokias baimes galime paveldėti, o kokias – įgyti bet kuriuo gyvenimo metu? Kaip auklėti vaikus, kad neperduotumėte jiems savo baimių? Kaip elgtis, kai naujienų srautas ir socialiniai tinklai kelia įtampą? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Apie ką kalbėjome?
00:00 Laidos temos ir pašnekovo pristatymas
01:30 Ar baimė ir fobija yra skirtingi dalykai?
03:00 Ar baimės gali būti paveldimos?
07:45 Ar pasakos apie raganas ir kitus blogiečius daro neigiamą įtaką?
11:10 Kas yra agorafobija ir kokius pavojus ji kelia?
17:05 Kokias baimes kelia naujienų srautas?
18:55 Ar verta atsiriboti nuo socialinių tinklų?
22:50 Ar reikia pažiūrėti savo baimei į akis?
27:45 Kaip susitvarkyti su baimėmis ir nerimu?
