Vienas dažniausių, bet mažiausiai suprantamų miego sutrikimų, miego apnėja, daugelį metų buvo vertinamas kaip tiesiog garsus knarkimas ar menkavertis miego trikdis.
Tačiau pasirodo, šis sutrikimas gali tapti rimta sveikatos grėsme. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams Vilniaus centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa pasakoja, kaip ši diagnozė pakeičia pacientų gyvenimus – nuo nežinojimo ir nuovargio iki gyvenimo kokybės atgavimo.
Kas yra miego apnėja ir kaip ji pasireiškia?
Pasak I. Aleksos, miego apnėja – tai sutrikimas, kai miego metu sustoja kvėpavimas. Tai gali įvykti dėl kvėpavimo takų užsikimšimo, obstrukcijos, arba dėl centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo. Apnėja laikoma kvėpavimo sustojimu, trunkančiu ilgiau nei 10 sekundžių. Žmogus miegodamas laikinai nustoja kvėpuoti – tai gali kartotis daug kartų per naktį.
Vyrauja dvi miego apnėjos rūšys, tai obstrukcinė bei centrinė, kuo jos skiriasi, aiškina gydytojas:
„Obstrukcinė miego apnėja pasireiškia, kai dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba užkritimo, dažnai dėl anatominių ypatumų, pavyzdžiui, ilgo minkštojo gomurio ar sumažėjusio raumenų tonuso, kvėpavimas laikinai sustoja. Tuo metu žmogus negali įkvėpti oro, kol organizmas sureaguoja į deguonies trūkumą ir sukelia pabudimą.
Centrinė miego apnėja – retesnė forma, kai kvėpavimas sustoja ne dėl mechaninio užsikimšimo, bet dėl sutrikusios smegenų kvėpavimo centro veiklos. Smegenys tiesiog neperduoda pakankamo signalo kvėpuoti.“
Tikslių duomenų šios ligos skaičių gydytojas neįvardina, tačiau sako, kad tai nėra reta liga. Lietuvoje miego apnėja dažnai nustatoma dėl didelio nutukimo paplitimo – pagal nutukimo rodiklius mūsų šalis pirmauja Europos Sąjungoje, teigia specialistas. Obstrukcinė apnėja dažnesnė, centrinė – retesnė, tačiau nustačius ją, gydymas pradedamas nedelsiant.
Pagrindiniai simptomai ir diagnozė
Ekspertas išvardija pagrindinius sergančio miego apnėja žmogaus požymius:
- Garsus knarkimas, nors ne kiekvienas knarkiantis žmogus serga miego apnėja;
- Miego metu užfiksuoti kvėpavimo sustojimai dažnai pastebimi artimųjų;
- Nuolatinis nuovargis, mieguistumas dieną, prasta savijauta;
- Dirglumas, dėmesio sutrikimai, atminties pablogėjimas;
- Neatsistatantis energijos lygis net po ilgo miego.
Gydytojo teigimu, miego apnėja dažniau nustatoma vyrams, tačiau serga ir moterys, ypač jei jos turi antsvorio ar yra nutukusios.
„Diagnozė nustatoma atliekant polisomnografiją – tai išsamus tyrimas miego laboratorijoje, kurio metu stebimi kvėpavimo sustojimai, deguonies kiekio kraujyje pokyčiai bei kiti fiziologiniai rodikliai“, – aiškina I. Aleksa.
Jis išvardija apnėjų-hipopnėjų indeksą pagal kvėpavimo sustojimų dažnį per valandą:
- Iki 5 sustojimų – norma;
- 5-14 – lengva apnėja;
- 15-20 – vidutinio sunkumo apnėja;
- 20 – sunki miego apnėja.
Gydytojas akcentuoja, kad nuo vidutinio sunkumo apnėjos jau draudžiama vairuoti pagal Europos Komisijos direktyvas ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymus.
Namuose galima įvertinti riziką naudojant specialius klausimynus, pavyzdžiui, „STOP-BANG“ ar „Epworth mieguistumo skalę“.
Jei rezultatai viršija nustatytas ribas, šeimos gydytojas turėtų siųsti pacientą į specializuotą skyrių (pulmonologijos ar neurologijos) dėl polisomnografijos tyrimo, pataria specialistas.
Kaip miego apnėja veikia bendrą sveikatą?
Gydytojas įspėja, jog negydoma miego apnėja didina:
- Širdies ir kraujagyslių ligų (miokardo infarkto, insulto) riziką;
- Aritmijų, ypač skilvelinių, atsiradimo tikimybę;
- Hipertenzijos, metabolinio sindromo išsivystymo tikimybę;
- Blogina cukrinio diabeto kontrolę.
Paklaustas, ar miego apnėja gali tiesiogiai sukelti infarktą ar insultą, I. Aleksa tvirtina, kad taip, tai įrodyta, nes dėl pasikartojančio deguonies trūkumo didėja rizika staigiai mirčiai miego metu, ypač nuo širdies ritmo sutrikimų ar ūminių kraujagyslių įvykių.
Miego apnėja taip pat veikia ir kasdienę savijautą. Žmogus jaučiasi nepailsėjęs, mieguistas, blogėja koncentracija, atmintis, darbingumas. Gali pablogėti emocinė būsena. Nuovargis trukdo saugiai vairuoti ar atlikti atsakingus darbus.
Gydymas ir asmeninė patirtis
Pagrindinis gydymo metodas, anot specialisto, yra CPAP terapija – nuolatinis teigiamo slėgio kvėpavimas per specialią kaukę. Įrenginys padeda išlaikyti kvėpavimo takus atvirus viso miego metu, tikina jis:
„Pradžioje pacientai gali jausti diskomfortą, priprantant prie CPAP, bet dažniausiai greitai pripranta. Kaukės šiuolaikiškos, patogios, nespaudžia veido. Pacientai dažnai džiaugiasi akivaizdžiu savijautos pagerėjimu.“
Gydytojas atskleidžia, kad galima padėti sumažinti apnėjos epizodų skaičių, jei tik mažinsite svorį, atsisakysite alkoholio, reguliuosite miego režimą. Tačiau kai kuriais atvejais to gali nepakakti ir būtina papildoma terapija.
Jei jaučiatės pavargę, tai nebūtinai gali būti miego apnėja, o ir kiti miego sutrikimai, pavyzdžiui, nemiga, neramių kojų sindromas, lėtinis nuovargio sindromas ir kiti. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į specialistus, kurie atliks išsamius tyrimus.
I. Aleksa dalinasi asmenine patirtimi, kaip gydo pacientą, sergantį miego apnėja:
„Turiu pacientą, kuris sėkmingai gydosi miego apnėją CPAP terapija. Jo gyvenimo kokybė žymiai pagerėjo – geresnė savijauta, daugiau energijos, sugrįžęs darbingumas. Skirtumas prieš ir po gydymo tarsi diena ir naktis.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
