Vis dėlto šiandien ji sako nebeturinti jokių virškinimo problemų ir įsitikinusi, kad sveikimo kelią pradėjo ne vaistai, o radikalūs gyvenimo pokyčiai.
Lėtinis refliuksas virto kasdiene kančia
G. Davainienė pasakoja, kad pirmieji rimti sveikatos signalai buvo susiję su refliuksu, kuris ilgainiui tapo lėtinis.
„Buvo toks periodas, kai net naktimis negalėdavau miegoti. Jeigu pavalgydavau vėliau nei aštuntą valandą vakaro, tą maistą naktį išvemdavau. Tikrai buvo labai sunkus laikotarpis“, – prisimena ji.
Pasak moters, problema tęsėsi ne mėnesį ir ne du. Dėl nuolatinių simptomų ji pradėjo ieškoti įvairių būdų, kaip sau padėti – keitė mitybą, lankėsi pas įvairius gydytojus, vartojo paskirtus vaistus.
Tačiau didžiausią nerimą kėlė ne patys simptomai, o tyrimų rezultatai.
G. Davainienė pasakoja, kad dėl ryškių stemplės pakitimų jai teko nuolat tikrintis specialistų priežiūroje.
„Tą būklę, kurioje tuo metu gyvenau, aš pati vadinu be penkių minučių stemplės vėžiu. Tokios diagnozės nebuvo, ačiū Dievui, bet stemplėje buvo ryškūs pakitimai, kurie buvo įvardinti kaip ikivėžiniai. Nuolat važinėdavau į onkologinį centrą, reikėdavo atlikti tyrimus ir stebėti būklę“, – sako ji.
Nors gydytojai rekomendavo laikytis mitybos režimo ir vartoti vaistus, moteris teigia ilgainiui supratusi, kad vien simptomų slopinimo jai nepakanka: „Aš pradėjau domėtis ne tik tuo, ką valgyti ir ko nevalgyti. Pradėjau ieškoti, kas slypi už viso to. Supratau, kad liga neatsirado per vieną dieną.“
Panikos atakos, keli darbai ir nuolatinis stresas
Anot pašnekovės, tuo metu jos gyvenime netrūko įtampos. Ji augino vaikus, dirbo keliuose darbuose, patyrė daug atsakomybės ir nuolat jautė stresą.
„Man netgi buvo prasidėjusios labai stiprios panikos atakos. Vyras net buvo iškvietęs greitąją pagalbą, nes tuo metu nežinojau, kas vyksta. Atrodė, kad mirštu“, – prisimena ji.
Moteris įsitikinusi, kad jos organizmas ilgą laiką veikė nuolatinio išgyvenimo režimu: „Aš gyvenau taip, tarsi visą laiką būtų nuspaustas greičio pedalas. Vis kažkur skubėjau, turėjau krūvą atsakomybių, daug neišspręstų konfliktų. Mano nervų sistema praktiškai neturėjo galimybės pailsėti.“
Pasak jos, būtent tada pradėjo ryškėti ne tik virškinimo problemos, bet ir kiti organizmo siunčiami signalai.
Sveikimo pradžia – ne vaistai, o klausimas sau
G. Davainienė sako, kad ilgą laiką stengėsi atsikratyti simptomų, tačiau lūžis įvyko tada, kai pradėjo sau kelti kitą klausimą: „Anksčiau galvojau tik apie tai, kaip panaikinti simptomus. Bet sveikti pradėjau tada, kai paklausiau savęs, ką tie simptomai man nori pasakyti apie bendrą mano būklę.“
Ji pradėjo daugiau skaityti apie streso poveikį organizmui, domėjosi psichologija ir psichosomatika.
„Supratau, kad mano liga nėra atsitiktinumas. Ji buvo signalas, kad metų metus gyvenau nuolatinėje įtampoje, baimėse, vidiniuose konfliktuose ir nuoskaudose“, – pasakoja pašnekovė.
Nors ji pabrėžia vertinanti tradicinę mediciną ir jos suteiktą pagalbą stabilizuojant būklę, ji mano, kad ilgalaikiam pokyčiui reikėjo spręsti ir kai kurias gilesnes, psichologines problemas.
Išėjo iš verslo, išsiskyrė su vyru ir pradėjo gyvenimą iš naujo
Didžiausi pokyčiai G. Davainienės gyvenime prasidėjo sulaukus maždaug keturiasdešimties.
Tuo metu ji turėjo kelis verslus, tarp kurių buvo nuosavas restoranas, buvo įkūrusi jogos klubą, dirbo ir bendrame šeimos versle.
„Vieną dieną supratau, kad gyvenu ne savo gyvenimą. Kad dirbu ne iš pašaukimo. Tada viską mečiau – išėjau iš verslo, išnuomavau restoraną ir pradėjau ieškoti, ko iš tikrųjų noriu“, – pasakoja Gintarė.
Moteris taip pat nusprendė nutraukti savo santuoką: „Supratau, kad santykiai man kelia labai daug streso. Turėjau daug lūkesčių, kurie neišsipildė, ir tai buvo nuolatinis dirgiklis mano gyvenime.“
Pasak jos, būtent šie sprendimai leido reikšmingai sumažinti įtampą.
„Pradėjau daryti viską, kad sumažinčiau streso lygį. Raminti protą, mažinti krūvį, spręsti savo vidinius konfliktus“, – vardina pašnekovė.
Šiandien sako nebeturinti jokių virškinimo problemų
Šiuo metu G. Davainienė dirba holistine terapeute, veda mokymus, konsultuoja žmones, organizuoja keliones moterims ir rašo knygas.
Ji pasakoja, kad šiandien jokių refliukso simptomų nebejaučia.
„Nebeturiu jokių problemų. Valgau viską, ką noriu. Žinoma, rūpinuosi savo mityba ir sveikata, bet refliuksas manęs nebekankina“, – džiaugiasi pašnekovė.
Ji tikina, kad dabar jaučiasi geriausiai, kaip yra jautusis per visą gyvenimą: „Niekada gyvenime dar nesijaučiau tokia laiminga, kaip dabar. Esu atsipalaidavusi, išsprendusi daug savo konfliktų. Žmonės sako, kad atjaunėjau, pagražėjau, bet svarbiausia – aš pati jaučiuosi puikiai.“
Liga – ne tik simptomas, bet ir signalas
Kalbėdama apie savo dabartinę veiklą, G. Davainienė sako tikinti, kad į žmogaus sveikatą reikėtų žvelgti plačiau: „Kai žmogus ateina pas gydytoją, dažniausiai žiūrima į simptomą ir ligą.
O man visada įdomu, kur yra šaknys – kokie gyvenimo įvykiai, patirtys ar konfliktai galėjo prie to prisidėti.“
Pasak jos, būtent holistinis požiūris padeda geriau suprasti žmogaus savijautą ir gyvenimo aplinkybių įtaką sveikatai.
„Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad sveikatos problemos retai atsiranda be priežasties. Todėl man svarbu matyti ne tik ligą, bet ir visą žmogų“, – pabrėžia G. Davainienė.
Gydytojas: stresas iš tiesų gali stipriai pabloginti refliuksą
Šeimos gydytojas Irmantas Aleksa sako, kad G. Davainienės istorijoje minimas ryšys tarp streso ir refliukso tikrai nėra atsitiktinis. Anot gydytojo, nuolatinė įtampa yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių skatinti ligos atsiradimą ar jos paūmėjimą.
„Stresas tikrai gali būti viena iš priežasčių. Jis yra vienas didelių refliukso rizikos veiksnių ir gali tiek paskatinti jo atsiradimą, tiek pabloginti jau esamus simptomus. Todėl sumažinus stresą kai kuriems žmonėms būklė gali reikšmingai pagerėti ar net visai nebevarginti“, – aiškina gydytojas.
Pasak jo, ypač dažnai refliukso simptomai sustiprėja žmonėms, kurie gyvena nuolatinėje įtampoje, susiduria su problemomis darbe ar šeimoje, kenčia nuo nemigos arba ilgalaikio nerimo.
„Darbas yra labai didelis stresorius, bet ne mažiau svarbūs ir konfliktai šeimoje, miego trūkumas. Visa tai prisideda prie bendros organizmo apkrovos ir gali turėti įtakos virškinimo sistemai“, – sako I. Aleksa.
Taigi, pasak gydytojo, galimybė atsikratyti refliukso vien sumažinus arba, juo labiau, absoliučiai eliminavus stresą iš savo kasdienybės – tikrai reali.
Vien vaistų nepakanka
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad refliukso gydymas iš tiesų retai apsiriboja vien vaistais. Jo teigimu, ilgalaikių rezultatų dažniausiai pavyksta pasiekti tik koreguojant įpročius ar net keičiant gyvenimo stilių.
„Tinkamas gyvenimo būdo keitimas ir gydytojų rekomendacijų laikymasis kartais sudaro net apie 80 proc. refliukso gydymo sėkmės. Ypač kalbant apie lėtinį refliuksą“, – teigia medikas.
Anot jo, daugelis pacientų tikisi greito sprendimo ir pirmiausia prašo vaistų, tačiau jie dažniausiai yra tik laikina pagalba.
„Vaistai yra tiltas į gyvenimo būdo keitimą, tačiau jeigu žmogus nekeičia mitybos, nekoreguoja savo įpročių ir nesprendžia kitų, gilesnių problemų, vien vaistų tikrai neužtenka“, – sako gydytojas.
I. Aleksa primena, kad sergant refliuksu rekomenduojama vengti aštraus, rūgštaus, riebaus bei rūkyto maisto, vartoti daug skaidulų ir laikytis bendrų subalansuotos mitybos principų.
„Viduržemio jūros regiono mityba yra vienas geriausių pavyzdžių. Joje gausu daržovių, skaidulų, mažiau riebaus ir stipriai perdirbto maisto, taip pat nedaug kepto maisto. Tokie pokyčiai kartu su streso mažinimu dažnai duoda geriausius rezultatus“, – pažymi gydytojas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
