Tenka dirbti su skendusiais, apdegusiais kūnais
Tiesa, pašnekovas užsiminė, kad kartais taip pat susiduria su sunkesniais kūnų tvarkymo atvejais. Nors jie, pasak Vitalio, negąsdina, vis tik dirbti su šiais kūnais yra sunkiau.
„Tokių atvejų, kai žmogus žūsta nuskendęs ar gaisre, pasitaiko. Būna žmonės, kurie buvo rasti tik po kurio laiko, kai prasidėję gedimo procesai, būna ir labai sudėtingų situacijų.
Aišku, nemalonūs ir vaizdai, ir kvapai, tačiau mane labiau veikia emocinė pusė. Labiau galvoju apie tai, kaip žmogus jautėsi, kas jam nutiko“, – dalijosi jis.
Vitalis neslėpė, kad pati mirtis jam nėra baisi, ji negąsdina, nes kai žmogus miręs – situacija jau nebekeičiama. Vis tik su laiku jam tenka pamatyti vis daugiau įvairių kūnų, užuosti įvairių kvapų ir susipažinti su už mirties slypinčiomis istorijomis.
Pradėjus detaliau domėtis apie tai, kaip darbe yra tvarkomasi su kvapais, pašnekovas prisipažino, kad prie to kvapo yra priprantama. Vis tik tais atvejais, kai yra prasidėjęs stiprus gedimo procesas, kūno kvapas tampa labai stiprus.
„Įprastai žmogus, kuris miręs dieną, dvi ar net savaitę, dar neturi kažkokio itin nemalonaus kvapo, jei nėra prasidėjęs gedimas, o tų labai stipriai suirusių kūnų nėra tiek daug.
Jei situacija jau labai pažengusi, dažnai tokie žmonės apskritai nebėra rengiami. Artimieji žino situaciją ir kūnas tiesiog kremuojamas. Na, o jei kvapas stiprus, naudojame kaukes“, – dalijosi jis.
Vitalis pridėjo, kad taip pat jaučiamas stiprus kvapas, kai iš kūno tvarkymo aplinkos išeinama į lauką, o vėliau sugrįžtama. Tuomet reikia prie kvapo prisitaikyti naujai.
„Ruošiant kūną būna ir kitokių kvapų, nes atliekame įvairias procedūras, chirurgines intervencijas. Atliekame vidinį paruošimą, tad susiduri ir su žmogaus vidaus organų kvapais, bet kai dirbi šalia, jie nebeatrodo tokie ryškūs. Kaip rūkantis žmogus nejaučia savo kvapo, o aplinkiniai jaučia.
Mums kasdien tenka atlikti skrodimus. Norint tinkamai paruošti kūną ir užtikrinti, kad jis išsilaikytų parą ar dvi, reikia atlikti ir valymą, ir balzamaciją. Tai vis tiek yra vidinė intervencija“, – sakė jis.
Iš mirusiųjų artimųjų – patys įvairiausi prašymai
Nors pokalbio metu pašnekovas atskleidė, kad su mirusiųjų artimaisiais jam tiesiogiai bendrauti netenka, vis tik jis dalijosi, kad beveik visuomet sulaukia tam tikrų prašymų.
Pasak jo, kiekvieno mirusiojo artimasis turi užpildyti tam tikrą formą, kurioje, jeigu tik yra noro, galima pateikti savo prašymus dėl velionio paruošimo.
„Dažniausiai tai standartiniai dalykai. Pavyzdžiui, jei mirė vyras, artimieji nurodo, ar skusti barzdą ir ūsus, ar palikti. Jei moteris, būna prašymai dėl makiažo, skarelės, kitų detalių“, – dalijosi Vitalis.
Vis tik kartais, pasak tanatopraktiko, sulaukiama ganėtinai netradicinių prašymų. Pasak jo, artimieji prašo nulakuoti velionėms nagus, o tuomet kartu atneša mirusiosios pamėgtą nagų laką.
Taip pat kartais Vitalis susiduria su prašymais dėl šukuosenų. Anot jo, neretai taip nutinka, kai miršta vyresnio amžiaus moteris, o artimieji prašo padaryti plaukus taip, kaip ji mėgdavo nešioti jaunystėje.
„Žmonės kartais neįvertina, kad tai jau nebe tas pats laikas ir žmogus. Asmuo yra miręs, plaukai atrodo kitaip, jų struktūra kitokia, todėl ne visada įmanoma atkurti šukuoseną taip, kaip ji atrodė prieš kelis dešimtmečius.
Vis tik mes išplauname galvą, nes plaunamas visas kūnas, vėliau plaukus išdžioviname. Po to tiesiog tvarkingai sušukuojame. Jei moteris turėjo ilgus plaukus, dažniausiai juos surišame. Aš pats dažnai supinu kasą, kad plaukai būtų tvarkingi.
Su vyrais panašiai. Jeigu matosi, kad plaukai įprastai buvo šukuojami į vieną pusę, taip ir padarome. Panaudojame šiek tiek lako, kad nesiveltų ir nestyrotų. Stengiamės padaryti kuo gražiau“, – dalijosi jis.
Mitai apie mirusiuosius: ar jie gali sukrutėti ir išskleisti garsą?
Ne ką mažiau įdomu buvo pasidomėti, ar tiesa, kad mirusieji gali sukrutėti arba skleisti tam tikrus garsus. Vitalis savo atsakymą pradėjo nuo sukrutėjimo ir pranešė, kad gali. Vis tik visus išsigandusius jis iškart puolė raminti – tai raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo pasekmė.
„Čia yra elementari fizika. Žmogus tuo metu kažkiek sukruta, pavyzdžiui, virpteli ranka, lūpos, prasiveria burna. Dažniausiai turbūt būna taip, kad kai pajudini vieną ranką, sujuda ir kita.
Vienas kolega yra pasakojęs tokį atvejį: jis buvo pasilenkęs prie kūno, kažką darė ir staiga pajuto ranką ant peties. Paskui juokavo: „Va, apsikabino.“ Bet taip tikrai gali nutikti, kad ranka atsiduria ant peties“, – tanatopraktikų humoru dalijosi pašnekovas.
Jis neslėpė, kad jų profesijos žmonių humoras lygiai taip pat, kaip ir medikų, yra pakankamai savitas, o grįždamas prie temos Vitalis sakė, kad rengiant marškininius ir vieną ranką kišant į rankovę, o kitą padėjus ant krūtinės – antroji gali nuslysti žemyn ir išsitiesti.
Nors toks vaizdas pašaliniam žmogui galėtų atrodyti neįtikėtinai, vis tik Vitalis atsakė, kad tame nėra nieko mistiško.
„Garsai irgi yra visiškai natūralus dalykas. Žmogaus balso stygos niekur nedingsta. Jei iš kūno pasišalina oras, kartu gali atsirasti ir garsas. Dažniausiai tai primena iškvėpimą.
Pavyzdžiui, pajudini kūną, paspaudi krūtinės ląstą, iš plaučių pasišalina oras ir tuomet gali pasigirsti tam tikras garsas. Vėlgi, jokios mistikos čia nėra. Mirusieji nekalba“, – šyptelėjo tanatopraktikas, pridėdamas, kad jokių paslapčių mirusieji jau nebeatskleidžia.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
