Prisiminimais apie jo darbus bei gyvenimą pasidalijo Vilniaus mažasis teatras, kuriame legendinis aktorius kūrė išskirtinius vaidmenis: Kazariną spektaklyje „Maskaradas“, Tėvą spektaklyje „Paskutiniai mėnesiai“, Džonataną Sviftą spektaklyje „Svifto namai“, Mykolą spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“.
Gerbėjai neslepia liūdesio dėl mirusio aktoriaus. Jau netrukus po mirties artimieji dalijosi jautriais prisiminimais bei žinutėmis apie tai, kad legendinis kino ir teatro aktorius išliks visų širdyse.
Primename, kad aktorius mirė birželio 20 dieną.
Paskutinis R. Adomaičio interviu
Paskutinįjį savo interviu naujienų portalui tv3.lt R. Adomaitis davė pavasarį. Tuomet jis džiūgavo, kad kasdienybę jam skaidrina iš Ukrainos atvykusi šeima. Savo nedideliame bute, esančiame sostinės mikrorajone, aktorius glaudė paauglius Dianą ir Dmitrijų, kurie į Lietuvą atvyko su mama Lesia. Nors kelionė buvo ilga, sunki ir varginanti, galiausiai šeima apsistojo pas aktorių.
Tiesa, aktorius išliko kuklus ir vos pradėdamas pasakoti apie priglaustą šeimą, ėmė tikinti, kad per daug to nereikėtų sureikšminti – juk dabar visi vienas kitam padedame.
„Man atrodo, kad nereikia čia daug išpūsti, nes ne aš vienas, o daug kas ukrainiečius priima. Manau, kad jie ir teisingai, ir gerai daro“, – pasakojo vyras.
Pats R. Adomaitis gyveno tiek okupuotoje, tiek jau laisvoje Lietuvoje. Dabar tie patys okupantai bando užimti nekaltų žmonių namus, myriop siunčia nekaltus vaikus, vyrus ir moteris. Tokio likimo, anot aktoriaus, jis nelinkėjo nė vienam žmogui.
„Ukrainiečiai savo šalyje labai skriaudžiami. Niekam nelinkėčiau tokių baisumų, tokios nežinomybės. Žinoma, kad ir mano namuose jie jaučiasi nekaip. Jie svetimoje šalyje, toli nuo namų. Tačiau turi susitaikyti su ta realybe, kuri juos užklupo“, – kalbėjo garsus aktorius.
Pats R. Adomaitis vienas, po žmonos mirties gyveno dešimtmetį. Anot jo, žmonių artumas ir bendravimas yra vieninteliai dalykai, kurie nors kažkiek palengvino vienišumo naštą, sukūrė teigiamą atmosferą.
„Tikrai linksmiau namuose – man tie vaikučiai praskaidrina, pagerina nuotaiką“, – tą kartą kalbėjo jis.
