Praėjus parai, F. Mercury mirė, o ligos pavadinimas vis dažniau buvo skelbiamas žiniasklaidoje.
Nenorėjo būti kalbų objektų
Atlikėjas ilgai nepasakojo apie savo ligą. Likus dienai iki jo mirties spaudos atstovė pranešė žinią, kad Freddie Mercury serga.
Šią žinią dainininkas slėpė dėl savo artimųjų gerovės: „Tikiuosi, kad mano gerbėjai palaikys mane ir tuos, kurie kovoja su šia baisia liga. Niekas iš draugų ir gerbėjų apie tai iki šiol nežinojo, ir prašau suprasti mane teisingai: nenorėjau, kad mano asmeninis gyvenimas taptų kalbų objektu.“
Po žvaigždės mirties daugelis pasipiktino: juk Mercury savo statusą galėjo išnaudoti kovai su ŽIV. Tačiau toks buvo Freddie pasirinkimas ir niekas negalėjo jam pasipriešinti.
Praėjus daugybei metų ŽIV sergantys asmenys vis dar susiduria su didžiule stigma. Žmonės yra vis dar diskriminuojami, o Lietuvoje diskriminacija yra itin didelė.
Stigma paveikia sergančiuosius, taip, kad šie nebedirba, praranda norą gyventi, bijo bet kokio fizinio kontakto su kitu žmogumi. Nuo sergančių žmonių dažnai nusisuka draugai ir artimieji, nes bijo taip pat apsikrėsti. Žmonės nežinodami apie šia liga bijo sergančiųjų, Lietuvoje vis dar sklando mitai, dėl kurių sergantieji yra stigmatizuojami.
Infekcijos atvejų daugėja, tačiau ŽIV turintys asmenys nepasiekia gydymo
Lietuvoje buvo pirmą kartą buvo atliktas tyrimas, kuris vertino žmonių sergančių ŽIV ir dėl to jaučiančiu diskriminacija skaičių. Stigma ir diskriminacija tampa ta priežastimi, dėl kurios sergantys nesikreipia pagalbos. Tyrimo rezultatai išties šokiruoja – Lietuvoje daugiausia sergančių ŽIV.
Programos tikslas nurodo, kad 90 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV turėtų žinoti savo diagnozę, 90 proc. diagnozuotų asmenų turėtų būti gydomi ir 90 proc. gydomų asmenų kraujyje viruso krūvis turėtų neperduoti viruso kitiems.
Naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys rodo, kad jau virš 90 proc. visų galimai infekuotų ŽIV asmenų Lietuvoje žino, jog serga. Gydymo kokybės rodiklis, reiškiantis, kad viruso krūvis kraujyje beveik neaptinkamas, taip pat beveik atitinka iškeltą tikslą.
Nepaisant šių rodiklių, ŽIV gydymą gauna tik 30 proc. užsikrėtusių asmenų, o susirgimų atvejų kasmet tik daugėja. Užkrečiamųjų ligų ir AIDC centro (ULAC) duomenimis, 2017 metais Lietuvoje užregistruoti 263 nauji ŽIV infekcijos atvejai. Tai 49 atvejais daugiau nei 2016 m. ir 106 atvejais daugiau nei 2015 m.
Kliūtis kreiptis dėl gydymo – stigma
Tyrime dalyvavę ŽIV infekuoti asmenys Lietuvoje dažniausiai susiduria su žodiniais įžeidinėjimais ar gandais dėl savo teigiamo ŽIV statuso (41 proc.). Tik kas antras respondentas daugiau ar mažiau sutiko, kad jų teigiamo ŽIV statuso atskleidimas artimiems žmonėms buvo teigiama patirtis, o kas penktas yra sulaukęs diskriminuojančių pastabų ir iš savo šeimos narių.
Tarp ŽIV infekuotų asmenų Lietuvoje ypač stipri yra vidinė stigma. Ji pasireiškia baime prisipažinti apie savo teigiamą ŽIV statusą (90 proc. respondentų). Net 58 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų dėl ligos jaučiasi beverčiai, 55 proc. jaučia gėdą, 53 proc. – kaltę.
Taip pat teigiamas ŽIV statusas turi neigiamą įtaką galimybei susirasti mylimąjį (41 proc.) ir pasitikėjimui savimi (40 proc.). 14 proc. nurodė, kad dėl ligos nusprendė atsiskirti nuo šeimos, o 13 proc. – nesikreipė dėl darbo.
