Tokias mamas vadinu „supermamytėmis“, nes jos paprastai nei labai „super“, nei „mamytės“ – vaikai joms labiau pasididžiavimo prieš kitus objektus, kai reikia pasigirti, kad esi mama ir turi ūgtelėjusį vaiką. Atvirai sakant, joms nelabai ir rūpi tie jų vaikai, nes nei jos jų ugdo, nei jais pernelyg rūpinasi.
Mūsų klasės šventė vyko mokyklos kieme – daug oficialių kalbų, mokytojų ir direktoriaus sveikinimo žodis, o vėliau vaikų išsiskirstymas į klases.
Mano akį patraukė vieno vaiko mama
Moteris stovėjo netoli savo vaiko klasės, tačiau visą laiką, kol direktorius ir kiti garbūs svečiai šnekėjo prie mikrofono, ji nepaleido iš rankų telefono. Ji visą laiką arba naršė, skaitė naujienas bei žiūrėjo instagramo istorijas, arba kalbėjo telefonu.
Suprantu – skambučiai, reikalai, elektroniniai laiškai, tačiau, moterie, juk tavo vaiko šventė, ar tikrai naršyti instagrame yra įdomiau ir svarbiau už tavo vaiko šventę? Garsenybių vaikai su kardeliais gražesni už tavo vaiką?
O svarbiausia, kad vėliau tos mamos pačios fotografuoja vaikus ir kelia nuotraukas su švenčių akimirkomis, kuriose nelabai ir dalyvavo pačios.
Gėda už tokias mamas, kurios užuot šventėje klausytų, ką kalba mokyklos atstovai, tai stebi kitų šeimų gyvenimus per ekraną.
Autorius: skaitytoja Vitalija
