• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad skelbimų portaluose nereikalingus daiktus parduodantys gyventojai vis dar tampa sukčių taikiniu. Nors sukčiavimo schemos jau ne vienerius metus kartojasi, apgavikai ir toliau randa būdų, kaip įtikinti žmones atskleisti savo banko kortelių duomenis.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad skelbimų portaluose nereikalingus daiktus parduodantys gyventojai vis dar tampa sukčių taikiniu. Nors sukčiavimo schemos jau ne vienerius metus kartojasi, apgavikai ir toliau randa būdų, kaip įtikinti žmones atskleisti savo banko kortelių duomenis.

REKLAMA

Dažnai viskas prasideda nuo iš pirmo žvilgsnio įprasto tariamo pirkėjo susidomėjimo parduodama preke. Vėliau pardavėjams atsiunčiamos nuorodos, kurios gali atrodyti itin panašios į žinomų siuntų bendrovių interneto svetaines, tačiau iš tiesų gali būti skirtos jautriems finansiniams duomenims išvilioti.

Sukčiai įvairiais būdais bando išvilioti pinigus

Policijos pareigūnai primena, į kokius ženklus būtina atkreipti dėmesį ir kokios informacijos jokiu būdu nereikėtų pateikti nepažįstamiems asmenims.

REKLAMA
REKLAMA

„Parduodate nereikalingus daiktus internete?

Būkite atsargūs – sukčiai vis dar naudoja šią schemą.

Skelbimų portaluose prekes parduodantys gyventojai vis dar tampa sukčių taikiniu. Dažniausiai sukčiavimo schema atrodo taip:

REKLAMA

Įkėlus skelbimą apie parduodamą prekę, su jumis susisiekia tariamas pirkėjas. Jis domisi prekės būkle, klausia, ar siunčiate ją į kitą miestą. Dažniausiai bendraujama žinutėmis per „Viber“ ar „WhatsApp“. Žinutės neretai būna nerišlios, akivaizdžiai išverstos automatiniu vertėju, kartais rašomos rusų kalba. Sukčius vengia skambinti telefonu.

REKLAMA
REKLAMA

Susitarus dėl kainos, tariamas pirkėjas praneša, kad pats užsakys ir apmokės kurjerio paslaugas. Netrukus atsiunčia nuorodą ir teigia, kad joje reikia suvesti duomenis, jog gautumėte pinigus už parduodamą prekę.

Nuorodos dažnai būna labai panašios į žinomų siuntų tarnybų svetainių adresus, tačiau skiriasi vos keliomis raidėmis ar simboliais. Atidarius tokią nuorodą prašoma įvesti mokėjimo kortelės duomenis: kortelės numerį, galiojimo datą, CVV/CVC kodą, kartais net sąskaitos likutį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Suvedus šiuos duomenis, nuo Jūsų sąskaitos gali būti nuskaičiuoti visi arba dalis joje esančių pinigų.

Atminkite: norint gauti pinigus už parduodamą prekę, pirkėjui pakanka pateikti tik savo banko sąskaitos numerį (IBAN). Mokėjimo kortelės duomenų pateikti nereikia ir jų niekada neturėtumėte suvedinėti neaiškiose svetainėse.

Jei jūsų prašoma pateikti kortelės numerį, CVV/CVC kodą ar kitus kortelės duomenis tam, kad gautumėte pinigus, labai tikėtina, kad bendraujate su sukčiais“, – rašoma įraše.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų