Ligos sukėlėjai plinta žmogui nuo žmogaus lašeliniu būdu per orą, todėl užsikrečiama nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus, per ligonio užkrėstus daiktus, maistą.
Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau infekcija galima užsikrėsti ir pakartotinai. Dažniausiai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą ir tik 10-15 proc. streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu. A grupės beta hemolizinis streptokokas S. pyogenes gali sukelti daug kitų ligų: ūminį faringotonzilitą, pūlinėlinę, nekrozinį fascijitą, pneumoniją, osteomielitą, vidurinį otitą, meningitą ir kitas ligas, chirurginių žaizdų infekciją.
Negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija sukelia komplikacijas - širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimus. Kasmet pasaulyje dėl sunkių S. pyogenes infekcijų miršta apie 500 tūkst. žmonių. Skiepų nuo skarlatinos nėra, tačiau riziką užsikrėsti ir susirgti skarlatina galima sumažinti laikantis visų atsargumo priemonių. Tam, kad skarlatiną sukeliančios bakterijos nepatektų į organizmą, ULAC medikai rekomenduoja:
dažnai plauti rankas; neliesti rankomis veido; nekišti daiktų į burną; nevalgyti ant žemės nukritusio maisto; vengti kontakto su ligoniu.
Jeigu šeimos narys serga skarlatina ar kitomis infekcinėmis ligomis, patariama dažnai vėdinti patalpas ir saugoti vaikus nuo artimo kontakto su sergančiuoju. Skarlatina sergantį vaiką rekomenduojama neleisti į ugdymo įstaigą po pasveikimo dar 10-12 dienų.
Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės (buitinės arba dezinfekuojančios) valymo priemonės. Aplinką valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti ir dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones, pavyzdžiui, šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 g 1 litrui vandens) tirpalus arba dezinfekuojančias specialias indų, patalpų valymo priemones.
