Atvykęs į Lietuvą patyrė kultūrinį šoką
Perėjus prie Vineyy patirčių Lietuvoje, jis neslėpė, kad jam, atvykusiam iš Indijos, tam tikri mūsų tautiečių įpročiai buvo neįprasti.
„Štai pavyzdys – Indijoje, jeigu nori aplankyti šeimą ar draugus, tiesiog ateini, o Lietuvoje supratau, kad pirmiausia reikia paklausti: „Laba diena, norėčiau ateiti pas jus rytoj 17 valandą. Ar galiu?“ Indijoje taip nebūna. Mes tiesiog ateiname į svečius“, – šyptelėjo jis.
Taip pat jis nurodė, kad lietuviai nėra linkę dalintis maistu su kitais. Jis pasakojo, kad buvo neįprasta pamatyti, kad restorane kiekvienas atskirai užsisako patiekalą ir vienas jį valgo.
Anot jo, Indijoje taip nebūna, nes visi yra įpratę viskuo vieni su kitais dalintis. Vis tik, pasak Vineyy, pasigilinus į Lietuvos istoriją jam buvo aiškiau, kodėl lietuviai taip elgiasi.
„Čia žmonės labiau žiūri savęs. Iš pradžių nesuprasdavau, kodėl taip yra, bet vėliau, bendraudamas su žmonėmis, pradėjau suvokti.
Lietuvoje anksčiau buvo stiprios žiemos. Jeigu turėdavai savo turto ir ištekliais pasidalindavai su kitais, pats galėjai likti be nieko ir žiemą neišgyventi.
Indijoje klimatas kitoks – ten gali augti daržovės beveik visus metus, todėl galima daugiau dalintis. Kai tai supratau, man pasidarė logiška, kodėl susiformavo toks požiūris“, – sakė jis.
Vis tik, pasak Vineyy, tokių pastebėjimų jis daugiau turėjo prieš dešimt metų, kai pirmąsyk čia atvyko. Šiuo metu pašnekovas teigė pastebintis, kad kultūra keičiasi.
Su lietuviais tenka pačiam žengti pirmą žingsnį
Ne vienas užsienietis pastebi, kad lietuviai – gana šalti žmonės. Vis tik Vineyy apie tautiečius taip drąsiai neteigė, jis pažymėjo, kad lietuviai – „tiesiog kitokie“.
„Aš visą laiką eidavau į institutą, kalbindavau žmones. Jie žiūri į tave, sako „laba diena“, tu atsakai „laba diena“ – ir viskas, toliau nekalba.
Tada supratau, kad man reikia pačiam žengti pirmą žingsnį. Kai pradedi kalbėti ir žmogus supranta, kad esi normalus, kitą kartą jis jau pats pradeda kalbėtis. Tada viskas tampa lengviau“, – pasakojo jis.
Vineyy neslėpė, kad pirmą žingsnį jam reikdavo daryti pačiam, nes neišdrįsus jo žengti bendravimo galima nesitikėti.
Vis tik jis į tai pažvelgė ir iš šviesiosios pusės – niekas netrukdo gyventi savo gyvenimo, galima elgtis taip, kaip norima.
„Jeigu tau reikia pagalbos ir nori bendrauti, turi parodyti norą. Tu pats eini pas žmones ir tada žmonės tau padeda. Tai labai smagu“, – šyptelėjo jis.
Gyvenimo Lietuvoje privalumai ir trūkumai
Pasidomėjus Vineyy, kokių jis privalumų ir trūkumų mato gyvenime Lietuvoje, kalbėdamas apie privalumus pašnekovas pabrėžė, kad čia veikia puiki sistema. Jis nurodė, kad vos prireikus informacijos – galima parašyti ir paskambinti valstybinėms įstaigoms.
Jis teigė, kad atvykęs čia gyventi susidūrė su įvairiomis problemomis, tačiau kreipėsi į specialistus ir pavyko visa tai išspręsti.
„Jeigu dirbi sąžiningai, viskas veikia normaliai. O kai sistema tau padeda, tai yra labai didelis privalumas“, – šyptelėjo jis.
Prabilus apie trūkumus, pašnekovas atkreipė dėmesį į lietuvių kalbą. Pasak jo, kalba yra be galo graži, vis tik lietuviai jai, jo nuomone, skiria per mažai dėmesio.
Pasak jo, Lietuva europietiškėja, tačiau labai svarbu išsaugoti savo kalbą ir kultūrą, tad Vineyy tikisi, kad ateityje bus daugiau renginių, žyminčių kalbos svarbą.
„Kai pradėjau bendrauti su žmonėmis, supratau, kad lietuvių kalba yra labai graži. Ji labai gražiai skamba.
Aš rašiau poeziją savo gimtąja kalba, o kai pradėjau rašyti lietuviškai, pagalvojau: „Vau, kaip gražiai skamba.“ Lietuvių kalba leidžia išreikšti savo jausmus ir emocijas. Yra žodžių, kurie parodo labai daug.
Manau, kad šią kalbą reikia saugoti ir daugiau apie ją kalbėti vaikams. Reikėtų daugiau renginių, įvairių formų, kurios skatintų žmones domėtis lietuvių kalba“, – ragino jis.
Vis tik pašnekovas pasidžiaugė, kad mato progresą lietuvių kalbos išsaugojime. Jis pasakojo, kad valstybė skiria nemažai finansavimo užsieniečiams, kurie nori išmokti lietuvių kalbos.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
