Karpis – ne tik gardi, bet ir sveikatai naudinga žuvis
Karpyje esant dideliam omega-3 riebalų rūgščių kiekiui, kaip ir daugelis kitų riebių žuvų, karpiai gali apsaugoti širdį. Gerindami omega-3 riebalų rūgščių ir omega-6 riebalų rūgščių pusiausvyrą, karpiai gali padėti sumažinti aterosklerozės riziką. Tai taip pat karpiai gali padėti sumažinti kraujospūdį, pašalinti širdies ir kraujagyslių sistemos įtampą ir sumažinti tikimybę patirti širdies priepuolį ar insultą. Šios žuvys taip pat pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Žurnalistas ir biologas John Staughton „Organicfacts“ pataria, kad jei reguliariai kamuoja sąnarių skausmai, daugelis gydytojų ir mitybos specialistų siūlo padidinti savaitinės žuvies, o ypač karpių, kiekį.*
Omega-3 riebalų rūgštys yra naudingos ne tik širdžiai, bet ir kokiam nors uždegimui, kuris gali kilti įvairiose kūno vietose. Pavyzdžiui, žarnyno ir virškinimo sistemos uždegimas yra labai dažnas, tačiau jis gali sukelti daugybę baisių būklių, įskaitant opinį kolitą ir Krono ligą. Jei norite pagerinti savo virškinimo efektyvumą ir sumažinti vidurių pūtimo, vidurių užkietėjimo, hemorojaus ir skrandžio sutrikimų simptomus, karpių, kuriuose yra daug uždegimą slopinančių omega-3 riebalų rūgščių, įtraukimas į mitybą yra išmintingas pasirinkimas.
Karpyje gausu ne tik omega-3 riebalų rūgščių, bet ir cinko. Cinkas yra itin svarbus mineralas, kurio daugelis žmonių negauna pakankamai ir todėl kenčia nuo jo trūkumo. Nors cinko trūkumo simptomai nėra tokie akivaizdūs kaip geležies ar kalcio, šio elemento trūkumas gali labai pakenkti imuninei sistemai. Cinkas vaidina pagrindinį vaidmenį stimuliuojant imuninę sistemą, o karpiuose yra daug cinko. Karpiuose taip pat yra ypač didelė fosforo koncentracija. Tiesą sakant, vienoje karpių porcijoje randama daugiau kaip 50% rekomenduojamos šio svarbaus mineralo dienos normos. Fosforas yra labai svarbus vystantis ir išlaikant kaulų mineralų tankį organizme, be to, jis stiprina mūsų dantų būklę. Fosforas gali padėti išvengti tokių ligų kaip osteoporozė, taip pat susilpnėjęs ar pažeistas emalis.
Vienas iš geriausių dalykų, susijusių su karpyje esančiais antioksidantais, yra jų poveikis mūsų fizinei išvaizdai. Žmonėms, kurie pradeda „parodyti savo tikrąjį amžių“ dėl amžiaus nulemtų raukšlių ar elastingumo praradusios odos, antioksidantai gali paskatinti naujų ląstelių gamybą ir sulėtinti senėjimo procesus. Karpiuose yra daugybė antioksidantų, o žuvis yra plačiai pripažinta kaip puikus maistas, sulėtinantis senėjimo procesą. Karpyje esančios medžiagos taip pat optimizuoja hormonų lygį. Didelis B grupės vitaminų kiekis reiškia, kad karpiai gali padėti optimizuoti medžiagų apykaitą ir subalansuoti įvairius hormonų kiekius. Jodo kiekis karpiuose taip pat padeda subalansuoti skydliaukės ir kitas pagrindines hormonines organizmo funkcijas.
Tinkamas karpio paruošimas – gardaus patiekalo garantas
Jei turite šviežio karpio namuose, reikėtų jį paruošti kuo greičiau tam, kad būtų išlaikytas šviežumas. Pirmiausia, norint tinkamai apdoroti karpį, reikia pašalinti karpio žvynus.
* John Staughton, „11 Amazing Benefits Of Carp“ Organicfact, https://www.organicfacts.net/health-benefits/animal-product/health-benefits-of-carp.html
Žvejys, kraujagyslių chirurgas Gintaras Apanavičius portalui „Lietuvos rytas“ pataria geriau pirkti vadinamąjį veidrodinį karpį.* Šis karpis turi mažiau žvynų, todėl jį yra lengviau skusti. Nuplaukite žuvį ir perbraukite peiliu kūnu nuo galvos iki uodegos. Paspauskite, kad žvynai nukristų. Tuomet nuplaukite žuvies kūną ir išmeskite žvynus. Tada ateina laikas pašalinti karpio vidurius. Svarbiausia, šalinant karpio vidurius, pašalinti žuvies tulžies pūslę, nes virimo ar kepimo metu, šis organas gali sutrūkti ir sugadinti visą žuvyje esančią mėsą. Žuvies žiaunas rekomenduojama taip pat pašalinti, nes jos gali suteikti žuviai kartų skonį. Išėmus karpio vidurius, reikia nuplauti išskobtą žuvį tekančiu vandeniu. Paprastai žuvies filė galite kepti ant grotelių su oda (pavyzdžiui, lašišą), tačiau karpiai turi vadinamąją „purvo gyslą“ po oda, kurią būtina pašalinti, kad patiekalas būtų gardus ir aromatingas.
Norint paruošti gardų karpio patiekalą, tam nereikalingi sudėtingi receptai. Priešingai, geriausiai tinka paprasti receptai, išryškinantys žuvies kokybę. Jei susiruošėte karpį kepti griliuje ar orkaitėje, žinokite, jog karpis pakankamai greitai iškepa, todėl nereikia jo perkepti. Ruošiant karpius griliuje ar orkaitėje galima naudoti tokius garnyrus kaip bulves su petražolėmis ir lydytu sviestu, taip pat pridėti špinatų salotų tam, kad būtų malonus skonių ir tekstūrų mišinys. Karpį taip pat galima ir rūkyti namų sąlygomis. Tai yra ilgas gamybos procesas, palyginti su kitais metodais, tačiau jo verta išlaukti. Ruošiant karpį rūkyti, būtina įsitikinti, kad kiek įmanoma tiksliau yra atlikti valymo veiksmai tam, kad būtų užtikrintas geriausias karpio skonis. Ypač būtina įsidėmėti, jog reikia pašalinti „purvo gyslą“ po oda, kuris suteikia žuviai nemalonų skonį. Rūkant karpį paprasčiausiai pasirinkite savo pasirinktą prieskonį ir gausiai patepkite žuvį druska ir kažkiek cukraus. Sandariai suvyniokite žuvį ir palaikykite šaldytuve kelias dienas.
Keli įdomūs faktai apie karpius:
Paprastieji karpiai yra trečioji pasaulyje dažniausiai naudojama žuvų rūšis, o jų, kaip išaugintų žuvų, istorija siekia senovės Romos laikus.
Paprastųjų karpių gimtinė yra Europa, tačiau karpiai šiandien yra plačiai paplitę ir dabar randami visame pasaulyje, išskyrus polius ir šiaurinę Aziją.
Karpiai gyvena dideliuose ir mažuose žmogaus sukurtuose bei natūraliuose rezervuaruose ir lėtai ar greitai tekančiose upėse. Karpiai yra atsparios žuvys, klestinčios įvairiose vandens buveinėse.
Paprastasis karpis gali gyventi iki 20 metų. Yra žinoma apie karpį, kuris gyveno net 47 metus.
Didžiausias užregistruotas karpis, kurį 2013 m. sugavo meškeriotojas Colinas Smithas iš Prancūzijos, svėrė 45,59 kilogramo. Įprastai karpiai sveria nuo 2 iki 14 kg.
Paprastieji karpiai į Jungtines Valstijas buvo atvežti 1831 metais. XIX amžiaus pabaigoje karpiai išpopuliarėjo kaip maistas, tačiau dabar jie retai valgomi JAV, nes įprastai yra laikomi prastesnės rūšies žuvimi.
*Danutė Jonušienė, „12 žingsnių, kaip paruošti ypatingą karpį: žinomo mediko receptas“, Lietuvosrytas, paskelbta 2018 m. gruodžio10 d. https://www.lrytas.lt/skonis/pasigamink/2016/12/20/news/12-zingsniu-kaip-paruosti-ypatinga-karpi-zinomo-mediko-receptas-682703/
Karpiai yra ypatingi kinų kultūroje. Karpiai Kinijoje yra labai gerbiamas maisto šaltinis ir kadangi jie gali iššokti iš vandens labai aukštai, įvairiuose simboliuose jie dažnai vaizduojami šokinėjantys pro vartus. Taip karpiai simbolizuoja statusą ar pasiektus turtus.
Išbandykite kelis karpio receptus
Aromatingas orkaitėje keptas karpis
Ingredientai:
- karpio (vidutinio dydžio) 1 vienetas
- svogūnų (nedidelio)
- stiklinės vandens
- 4 skiltelės česnako
- 1 šaukštas majonezo
- bulvių (nebūtina) pagal skonį
- krapų pagal skonį
- petražolių pagal skonį
- prieskonių žuviai pagal skonį
- druskos pagal skonį
- pipirų šiek tiek
- krapų šiek tiek
- petražolių
- šiek tiek aliejaus
Gaminimo būdai:
Karpius nuvalome, išdarinėjame, gerai išplauname ir nusausiname. Iš abiejų pusių įpjauname nugarėlę. Česnaką sukapojame, sumaišome su prieskoniais ir druska, šiuo mišiniu gerai įtriname karpius, stengiamės kad patektų į visas įpjovas, vidų. Įtrintus karpius paliekame marinuotis porai valandų. Į karpių vidų dedame po pundelį krapų ir petražolių, ir žiedeliais pjaustytų svogūnų. Perkeliame karpius į kepimo formą, išteptą aliejumi, ir aptepame majonezu. Aplink pridedame ketvirčiais pjaustytų bulvių, apibarstome jas mėgiamais prieskoniais, įpilame vandens. Dedame kepti į 200 Celsijaus laipsnių orkaitę ir kepame apie 40 minučių. Prieš patiekiant, iš vidaus išimame žalumynus ir svogūnus, mums buvo reikalinga tik jų aromatas ir skonis.
Įdarytas karpis
Ingredientai:
- Laurų lapeliai, 2 vienetai
- Morkos, 2 vienetai
- Petražolės
- Salierai
- Svogūnai, 1 vienetas
- Karpis, 1 kilogramas
- Vanduo, 1 ir 1/5 litro
- Kvapieji pipirai, 3 vienetai
Gaminimo būdai:
Įdarui papildomai reikės: žuvies filė, svogūnas, 30 g riebalų, šaukštas manų kruopų, šaukštelis džiovintų baravykų, riekelė batono, pusė stiklinės pieno, kiaušinis, truputis druskos, maltų pipirų. Žuvis nuplaunama, išimami viduriai. Iš žuvies liekanų, prieskoninių daržovių ir prieskonių išverdamas sultinys. Žalia žuvis supjaustoma 2 cm pločio gabalais. Stambieji gabalai paliekami, o gabalai prie galvos ir uodegos paimami įdarui. Likusi filė, piene išmirkytas batonas, virti džiovinti grybai sumalama. Į masę sudedama nuo virtų žuvies liekanų filė, įmušamas kiaušinis, suberiamos manų kruopos, įpilama pieno. Viskas gerai išsukama. Įdaro prikemšama gabalų ertmė (šonai nulyginami). Žuvis sudedama ant grotelių į puodą, užpilama šiltu sultiniu ir verdama ant silpnos ugnies apie 30 min. Atšaldyta sultinyje žuvis atsargiai perkeliama į pailgą pusdubenį. Prieš tiekiant ją galima puošti drebučiais, virtomis daržovėmis ir virtų kiaušinių griežinėliais.
