Laikas pažaboti venų plėtimąsi

Šiek tiek statistikos ir rizikos veiksnių

Manoma, kad Lietuvoje yra apytiksliai 500–600 tūkst. Sergančiųjų lėtiniu venų kraujotakos nepakankamumu. Teigiama, kad mažiausiai kas penktas suaugęs asmuo patiria venų kraujotakos sutrikimus; vis dėlto tikima, kad realūs skaičiai gali būti didesni, nes ši liga vis labiau „jaunėja“, o dėl jos į specialistus kreipiasi tikrai ne visi.  

Svarbu ir tai, kad moterys šia kraujotakos liga serga dažniau nei vyrai (apie 60 proc. ir 40 proc. atitinkamai). Tuo tarpu vyresniame amžiuje kojų venų varikozės paplitimas didesnis nei jaunesniame, vis dėlto ji gali būti diagnozuojama vaikams, paaugliams ir jaunuoliams, ypač kai venų vožtuvų silpnumas yra genetiškai nulemtas. 

Pagrindiniai venų varikozės rizikos veiksniai yra paveldimumas ir gyvenimo būdas. Verta paminėti ilgalaikį sėdėjimą arba stovėjimą, antsvorį ir nutukimą, rūkymą ir alkoholio vartojimą, dažną ir ilgalaikį aukštakulnių batų dėvėjimą, ilgą buvimą karštyje. Būtina pažymėti ir hormonų balanso pokyčių įtaką, tarkime, nėštumo ir menopauzės metu venų varikozė moterims išsivysto dažniau nei kitais gyvenimo etapais. 

Gyvenimo būdo keitimas – paprasčiau nei atrodo

Gyvenimo būdo keitimas tinkamas visais ligos pažengimo atvejais, tačiau kai venų kraujotakos sutrikimų stadija – pirminė arba siekiama prevenciškai išvengti ligos, tuomet jis labiausiai rekomenduojamas. Patariame:

• Dėvėti kompresines kojines, kurios, spausdamos kojas, padeda lengviau tekėti veniniam kraujui į širdį; dėl to sulėtėja ligos progresavimas ir sumažėja kojų sunkumas;
• Būti fiziškai aktyviems, nes tokios sportinės veiklos kaip važinėjimas dviračiu, vaikščiojimas ir plaukiojimas baseine veiksmingai gerina kraujotaką ir lengvina simptomus;
• Kontroliuoti kūno svorį, nes kuo didesnis antsvoris ir nutukimas, tuo didesnė ir apkrova kojų venoms;
• Vengtu ilgo sėdėjimo arba stovėjimo – kai per retai keičiama kūno padėtis, kraujas, paprastai tariant, užsistovi venose;
• Dažniau pakelti kojas aukščiau širdies lygio – tai padeda mažinti apatinių galūnių nuovargį, skausmą ir tinimą. Paprastai tariant, tokioje padėtyje veninis kraujas sėkmingiau ir lengviau gali grįžti į širdį. 
• Vengti aptemptų drabužių, stipriai veržiančių diržų ir aukštakulnių – tokiu atveju blogėja veninė kraujotaka ir jau esanti venų varikozė gali progresuoti sparčiau. 

Jei prieš tai minėtų būdų nepakanka, gali padėti vaistiniai preparatai ir chirurginis gydymas

Vietiškai vartojami vaistiniai preparatai gali greitai ir efektyviai padėti palengvinti nemalonius venų varikozės simptomus. Lioton® gelis yra vietinio poveikio preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra heparino natrio druska. Jis vartojamas įvairioms venų ir audinių problemoms gydyti. Dėl didelės heparino koncentracijos, Lioton gelis giliai įsiskverbia į audinius, mažina uždegimą, tinimą ir gerina kraujo mikrocirkuliaciją. 

Per burną vartojami venotonikai (pavyzdžiui, išgryninta flavonoidų frakcija) gali padėti didinti venų sienelių atsparumą ir mažinti kapiliarų pralaidumą, taip grąžinant kojų lengvumą ir geresnę bendrą savijautą. Žinoma, dėl vaistų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. 

Skleroterapija – būdas, padedantis „uždaryti“ plonesnes išsiplėtusias paviršines kraujagysles ir kapiliarus. Skleroterapija dažnai derinama su lazeriniais bei chirurginiais metodais. 

Esant labiau pažengusiai problemai, gali prireikti lazerinio gydymo arba chirurginio venų pašalinimo – ne taip jau ir retai visi minėtieji gydymo metodai derinami tarpusavyje, taip išgaunant pačius geriausius rezultatus (kai nebuvo delsta per ilgai, nes kartais pacientai pasiekia tokias ligos stadijas, kai lieka tik simptominis gydymas) Tad laukti pajutus pirmuosius kojų skausmo, sunkumo ir nuovargio simptomus tikrai nereikėtų – kuo anksčiau pradedamas lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo gydymas, tuo geriau.

Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.