Remiantis nauju tyrimu, paskelbtu „American Heart Association“ asociacijos žurnale, šis metodas, žinomas kaip didelio pasipriešinimo įkvėpimo raumenų jėgos lavinimas (High-Resistance Inspiratory Muscle Strength Training, IMST), gali būti toks pat veiksmingas kaip ir reguliari mankšta, gerinant širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Devintajame dešimtmetyje šis būdas buvo sukurtas kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams gydyti. IMST apima stiprų įkvėpimą per rankinį prietaisą, kuris užtikrina pasipriešinimą. Dėl to sustiprėja diafragma ir kiti kvėpavimo raumenys.
Nors istoriškai tokiems pacientams buvo rekomenduojamas pusvalandis žemo intensyvumo IMST, šiuo naujausiu tyrimu buvo siekiama ištirti trumpų intensyvesnio kvėpavimo pratimų poveikį. Todėl autoriai pakvietė 36 pacientus nuo 50 iki 79 metų amžiaus, kurių sistolinis kraujospūdis (SBP) buvo didesnis nei vidutinis, bet be to jie buvo visiškai sveiki.
Per šešias savaites pusė dalyvių atlikdavo 30 IMST įkvėpimų per dieną, kai jų kvėpavimo aparato pasipriešinimas buvo aukštame lygyje, o kita pusė atliko tą patį pratimą naudodami fiktyvius prietaisus, kurie suteikdavo daug mažiau pasipriešinimo. Tyrimo pabaigoje tų, kurie naudojosi tikru IMST, sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo devyniais taškais, o tiems, kurie naudojosi placebu, tokių pagerėjimų nepastebėta.
„Šis sistolinio kraujospūdžio pagerėjimas yra kliniškai reikšmingas, nes jis susijęs su 30–40 procentų mažesne mirties nuo [širdies ir kraujagyslių ligos] rizika“, – rašo tyrimo autoriai. Jie taip pat pažymi, kad šis sumažėjimas yra lygus arba didesnis už tą, kuris atsiranda dėl kitų intervencijų, tokių kaip vaikščiojimas 30 minučių per dieną arba vaistų, mažinančių kraujospūdį, vartojimas.
Be to, tai, kad IMST užtrunka tik apie penkias minutes per dieną, leidžia laikytis režimo daug lengviau nei daugelio fizinių pratimų režimų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Taigi, tai gali būti praktiškesnis ir realistiškesnis būdas išvengti aukšto kraujospūdžio.
Nors mokslininkai nėra visiškai tikri, kaip kvėpavimo technika tiksliai pagerina būklę, jie pastebėjo, kad dėl pratimo kraujagysles dengiančios ląstelės gamina daugiau azoto oksido, kuris padeda arterijoms išsiplėsti ir išvengti apnašų susidarymo. Vidutiniškai veikloje dalyvavusiųjų kraujagyslių endotelio funkcija pagerėjo 45 procentais. Naudojant šį metodą taip pat sumažėjo uždegimo ir oksidacinio streso požymių.
„Atsitiktinio sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas nepakito net praėjus šešioms savaitėms, kurių metu nebuvo atliekamas pratimas. Maždaug 75 procentai pradinio sumažėjimo nepakito“, – rašo tyrimo autoriai.
Svarbu tai, kad šis metodas padėjo moterims po menopauzės, taip pat vyresnio amžiaus vyrams, o tai yra reikšminga, nes buvo nustatyta, kad aerobiniai pratimai suteikė mažiau naudos. Todėl mokslininkai mano, kad reguliarus IMST gali būti veiksminga priemonė menopauzės amžiaus moterų aukštam kraujospūdžiui mažinti.
Apibendrindamas šiuos atradimus, tyrimo autorius Danielis Craigheadas paaiškino, kad „[IMST] yra ne tik efektyvesnis už tradicines pratimų programas, bet ir gali teikti naudą ilgesnį laiko tarpą“. Jis pridūrė, kad pratimą „galima atlikti per penkias minutes savo namuose, kol žiūrite televizorių“.
