Erkės ieško grobio nuo pavasario iki rudens, kol vidutinė žemės temperatūra nukrinta iki 5 laipsnių šilumos, tad ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį reikėtų būti budriems. Erkių gali būti visur – ne tik miške, tačiau ir jūsų namo kieme, paežerėje, tad svarbu pasirūpinti saugia aplinka – nupjauti žolę prie namų, vaikų žaidimų aikštelėse, nuo takų. Taip pat visada verta pasirūpinti erkes atbaidančiomis medžiagomis ir tinkama apranga einant į mišką ar kitas vietas.
Lietuva, Latvija ir Estija – Europos Sąjungos šalys, kuriose rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu (EE) yra viena didžiausių Europoje. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2006–2013 m. erkiniu encefalitu sirgo 3 494 gyventojai, 2010 m. ir 2012 m. mirė po tris susirgusiuosius.
Laimo liga (LL) per minėtą periodą susirgo 15 604 asmenys. Lietuvos teritorijoje plačiai paplitęs pagrindinis šių ligų platintojas Ixodes ricinus erkė. Jų randama ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose.
Erkių platinamų ligų paplitimą lemia daugybė veiksnių, tarp jų ir gamtos sąlygos, klimato kaita – spėjama, kad Europoje per kitą šimtmetį klimatas pašiltės 2–5 °C ir reikšmingai padidės kritulių kiekis, o remiantis biologiniais ir statistiniais modeliavimo rezultatais, prognozuojama ir EE, LL padidėjimo rizika.
Žmonės dažnai nežino, kad Laimo ligą ir erkinį encefalitą perneša ne tik suaugusios erkės, bet ir nimfos, kurias pastebėti kur kas sunkiau. Tačiau pastebėjus įsisiurbusią erkę, svarbiausia nepanikuoti:
pasistenkite kuo greičiau ištraukti erkę – staigiu judesiu, suimdami visą kūną, kuo arčiau odos, kad erkė neatpiltų „turinio“ į žaizdelę;
atsiminkite, kad pastebėjus ir ištraukus erkę per 24 val., apsisaugosite nuo Laimo ligos net ir tuo atveju, jei įsisiurbusi erkė buvo jos nešiotoja;
įkandimo vietą galite dezinfekuoti;
netepkite įsisiurbusios erkės riebalais ir nesvilinkite jos;
stebėkite savo būseną – jei pasireiškia į gripą panašūs simptomai ar parausta įkandimo vieta, kreipkitės į gydytoją.
Nuo erkių platinamo encefalito gali apsaugoti vakcina, tačiau skiepų nuo Laimo ligos nėra, todėl ja užsikrėtusieji dažniausiai patiria ilgą ir varginantį gydymą didelėmis antibiotikų dozėmis. Medikai įspėja, kad svarbu laiku ir tinkamai diagnozuoti ligą, siekiant apsisaugoti nuo nereikalingo gydymo antibiotikais.
Kuo pavojinga Laimo liga?
Jei po erkės įsisiurbimo praėjus kelioms savaitėms ar daugiau atsiranda paraudimas, vadinamoji „erythema migrans“ – didesnis nei 5 cm paraudęs odos plotelis, prašviesėjęs centre, primenantis žiedą arba mėlynę (šis simptomas pasireiškia 45–65 proc. užsikrėtusiųjų) – galima įtarti, kad užsikrėtėte Laimo liga. Kartais gali varginti silpnumas, sąnarių maudimas, kiti bendri negalavimai, tačiau net jei tuo metu nejaučiate jokio sveikatos pablogėjimo, paraudimas neniežti ir neskauda, vis vien turite kreiptis į infekcinių ligų ar šeimos gydytoją. Atsiradus Laimo ligai būdingam paraudimui, gydymas skiriamas iš karto, o esant neaiškiai diagnozei, sergančiam žmogui imamas kraujas ir laboratorijoje nustatomi Laimo boreliozės IgM ir IgG antikūnai. Jei nors vienas iš šių tyrimų bus teigiamas, turi būti atliekamas patvirtinamasis kraujo tyrimas, o gavus teigiamą rezultatą, gali būti skirtas gydymas antibiotikais.
Atlikti tyrimus dėl Laimo ligos patariama ne anksčiau nei po 4–6 savaičių. Dažnai atlikus pirminį tyrimą imunofermentiniu ar imunofluorescenciniu metodu bei gavus teigiamą rezultatą, suskumbama skirti antibakterinį gydymą. Svarbu žinoti, kad gydymas turėtų būti skiriamas po pirminio tyrimo atlikus dar vieną specifinį tyrimą „Westernbloto“ metodu, kuris paneigia arba patvirtina, ar jūs tikrai užsikrėtėte Laimo liga.
Laimei, Laimo ligos I ir II stadijos yra visiškai išgydomos antibiotikais. Svarbiausia laiku nustatyti diagnozę ir tiksliai vartoti gydytojo skirtą vaistų dozę, nes netinkamas šios ligos gydymas neretai tampa įvairiausių kitų negalavimų pasekmė.
Kokie simptomai vargina sergant erkiniu encefalitu?
Virusas gali būti perduodamas įsisiurbus užkrėstai erkei arba rečiau – geriant nepasterizuotą infekuoto gyvūno pieną. Lietuvoje pastebimi padažnėję užsikrėtimo erkiniu encefalitu (EE) per pieną atvejai. 2011 m. registruoti 4 protrūkiai (sirgo 13 asmenų), 2012 m. taip užsikrėtė 15 asmenų. Iš viso 2012 m. Lietuvoje EE sirgo 495 asmenys, t. y. 130 atvejų (26,3 proc.) daugiau nei 2011 m., panašūs skaičiai užfiksuoti ir 2013 m. – 501 asmuo susirgo erkiniu encefalitu, 2 iš jų mirė.
Erkinio encefalito inkubacinis periodas gali tęstis iki 30 dienų. Ligos simptomai ligos pradžioje panašūs į gripo: būdinga neaukšta temperatūra (iki 38 laipsnių), raumenų skausmai, kaulų laužymas, bendras silpnumas. Tokia savijauta kamuoja iki 7 dienų, tuomet žmogus tarsi savaime pasveiksta ir paprastai nebejaučia jokių simptomų.
Du trečdaliai užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu pasveiksta savaime, todėl dažnai daroma klaida – imama tirti erkę, nors iš tiesų reikia tirti žmogų. Likusiems liga pereina į vadinamąją antrąją fazę, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Tokiu atveju gali vystytis meningito ar encefalito klinika. Jai būdinga aukšta (iki 40 laipsnių) temperatūra, pykinimas, vėmimas, stiprūs galvos skausmai. Taip pat atsiranda smegenų audinio pažeidimo požymių, tai – sąmonės, orientacijos, mąstymo sutrikimai, atsiranda drebulys, traukuliai, sutrinka eisena, kalba, pusiausvyra ir koordinacija, gali vystytis parezės ir paralyžiai. Liga sukelia įvairių pasekmių, išliekančių visą gyvenimą. Tai gali būti miego sutrikimai, galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, netgi elgesio pokyčiai ir kt.
Vaikams EE eiga dažnai būna švelnesnė. Mažuosius ypač svarbu atidžiai apžiūrėti ir vėliau stebėti, jei įtariate, kad galėjo įsisiurbti erkė ar nimfa.
Tyrimą dėl EE galima atlikti praėjus 14 dienų po erkės įsisiurbimo, jei simptomai būdingi erkiniam encefalitui. Imamas kraujas ir nustatomas Erkinio encefalito IgM. Nustačius erkinio encefalito diagnozę, taikomas simptomus lengvinantis gydymas. Deja, virusą veikiančių vaistų kol kas nėra, tad skiepai yra vienintelis būdas išvengti šios ligos.
Imunitetui įgyti reikia trijų erkinio encefalito vakcinos dozių.
Skiepijimo schema:
I dozė; II dozė – 14 d.–3 mėn. po pirmosios; III dozė – 5–12 mėnesių po antrosios.
Imunitetas metams įgyjamas po pirmųjų dviejų dozių. Jam pratęsti reikalinga trečia dozė, vėliau imunitetui palaikyti pakanka skiepytis kas trejus–penkerius metus. Vakcinos efektyvumas siekia 98 procentus.
Parengė Infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina
