Ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ plačiai papasakojo apie knarkimo rizikas, o taip pat patarė, ko imtis norint to visiškai atsikratyti.
Kodėl nereikia ignoruoti
Gydytojo teigimu esant miego apnėjai knarkia beveik visi, bet ne kiekvienas knarkiantis turi miego apnėją.
„Miego apnėja yra jau kvėpavimo sustojimas. Ne tik kad žmogus knarkia, bet kažkurį laiką minkštieji audiniai, tiek liežuvis, tiek liežuvio šaknis, liežuvėlis, gomurinės tonzilės įkvėpimo metu gali sukristi ir mes tiesiog negalime įkvėpti. Ir jeigu toks kvėpavimo sustojimas yra didesnis nei 10 sekundžių, daugiau nei penki kartai per valandą, tai jau galime galvoti, kad yra miego apnėja“, – aiškino šios srities specialistas.
Jis taip pat laidos žiūrovams paaaiškino, kas vyksta žmogaus organizme naktį staiga sustojus kvėpavimui. Dažnu atveju tai rimtai sutrikdo patį miegą ir organizmas pats tarsi bando pažadinti žmogų. Tad po tokių trikdžių organizmui sunku vėl grįžti į gilaus miego fazę, o pacientams neretai dienos metu atsiranda mieguistumas.
„Kai sustoja kvėpavimas, kad ir tas 10 sekundžių, tai yra didžiulis stresas organizmui. Tada išsiskiria didelės dozės adrenalino, nes tarsi tave kažkas smaugia. Reiškiasi tu tarsi įkritai į vandenį, dūsti, prigėrei vandens ir tu nori išsigelbėti, išsiskiria įvairios medžiagos kaip noradrenalinas ir staiga sukyla žmogaus pulsas, kuris buvo 50, sukyla iki kokių 120 ir plaka taip širdis tas dešimt sekundžių ar visą minutę“, – teigė D. Rauba, pridėjęs, kad nustatyti šį sutrikimą gali padėti išmanūs laikrodžiai, naktį fiksuojantys žmogaus miego ciklą.
Pastebėjus pirmuosius miego apnėjos simptomus būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris siunčia į miego sutrikimų kabinetą.
Kokios kitos ligos gresia esant miego apnėjai
D. Rauba pabrėžė, kad dažnu atveju miego apnėjos gydymą reikia pradėti nuo svorio metimo, nes gerokai dažniau knarkia apkūnūs žmonės. Dėl kvėpavimo sustojimų kraujyje sumažėja deguonies, jo pritrūksta smegenims, širdžiai ir kitiems organams.
„Sutrinka visa medžiagų apykaita, nes deguonies koncentracija maža, sutrinka insulino rezistentiškumas, gliukozė blogiau pasisavinama ir tas skatina netgi nutukimą. Tai reiškia, kad nutukimas skatina miego apnėją, o miego apnėja blogina nutukimą. Gaunasi užburtas ratas ir išeiti iš to būna labai sunku“, – teigė D. Rauba.
Sutrikus kvėpavimui, tuo pat metu neretai sutrinka ir širdies ritmas, o tai visuomet pavojinga gyvybei. Taip pat kiekvieną kvėpavimo sutrikimą lydi gana didelis arterinis kraujospūdis.
„Viena iš sunkiai sureaguliuojamo kraujo spaudimo priežasčių yra miego apnėja, kadangi yra nuolatinis stresas, nuolat išsiskiria adrenalinas ir kiti hormonai ir jie to kraujo spaudimo neleidžia sureguliuoti. Nuo padidėjusio kraujo spaudimo automatiškai atsiranda koronarinė širdies liga ir visos kitos ligos susijusios, ir miego apnėja tam yra peilis“, – didžiausius pavojus įvardijo gydytojas.
Miego apnėja išsivysto ir vaikams
Miego apnėja pasireikšti gali bet kokio amžiaus asmenims ir net vaikams. Ausų, nosies ir gerklės gydytojas sako, kad vaikams kvėpavimo sutrikimai miegant linkę pasireikšti prasirgus tonzilitu.
„Pasižiūri tonziles ir jos tarsi viena kitą bučiuoja. Tai, kai vaikas miega, jos užkrenta ir užtenka tokių didelių tonzilių, kad vaikas neįkvėpia. Tėvai sako, kad vaikas knarkia, neramiai miega, blaškosi, spardosi ir vaikui užtenka trijų sekundžių, kad sustotų kvėpavimas. Jeigu suaugusiam skaitom, kad 10 sekundžių jau negerai, tai vaikui ir trys sekundės negerai. Padidėjus tonzilėms dažniausiai būna ir padidėję adenoidai ir persirgus tam tikromis ligomis ir nebegali normaliai nei valgyti, nei miegoti“, – pastebėjo D. Rauba.
Tokiais atvejais gydytojas neretai siūlo chirurginę operaciją, kuriuos metu yra sumažinamos tonzilės ir problema pasinaikina.
Pakenkia porų santykiams
Tačiau knarkimas gali turėti ir psichologinį apsektą laimingos poros gyvenimui. Nes ramus miegas padeda palaikyti sveikus santykius su antra puse, o knarkimas priešingai – kelti įtampą ir nepasitenkinimą.
„Tai yra didelė problema, yra ir viena priežasčių skyryboms. Kartais paklausiu, ar senai knarki, sako, knarkiu tai daug metų, bet kai buvo draugystė, partnerė turėjo didesnę toleranciją, kai aprimsta ta aistra ir atsiranda ramus gyvenimas, pradeda erzinti kiekviena smulkmena, gal ir pasidaro žmonės jautresni su amžiumi, tad knarkimas tikrai vargina, ir ne vieną porą“, – pasakojo D. Rauba.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
VISĄ LAIDOS ĮRAŠĄ RASITE ČIA:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
