4. Gali pasikeisti žmogaus elgesys
Vienas labiausiai nustebinančių galimų požymių – asmens elgesio ar asmenybės pokyčiai.
Jeigu navikas vystosi kaktinėje smegenų skiltyje, jis gali paveikti žmogaus gebėjimą bendrauti, priimti sprendimus, domėtis aplinka ir palaikyti įprastus santykius su artimaisiais.
Pasak gydytojos, kai kurie pacientai gali atrodyti prislėgti, tapti uždaresni, prarasti susidomėjimą šeima ar draugais, pradėti dažniau pamiršti dalykus.
Būtent todėl aplinkiniai kartais pirmieji pastebi, kad žmogaus elgesys tapo neįprastas.
Kaip nustatoma glioblastoma?
Jeigu žmogus kreipiasi į gydytoją dėl naujų neurologinių simptomų, ypač jeigu jie greitai progresuoja, gali būti atliekami smegenų vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Šie tyrimai gali parodyti smegenyse esantį naviką. Tačiau norint tiksliai nustatyti, ar tai glioblastoma, diagnozei patvirtinti gali būti atliekama biopsija.
Glioblastoma laikoma vienu sunkiausiai gydomų vėžių. Įprastai gydymas apima operaciją, spindulinę terapiją ir chemoterapiją.
Tačiau visiškai pašalinti naviką chirurginiu būdu dažnai neįmanoma, nes glioblastomos ląstelės įsiskverbia į aplinkinius smegenų audinius.
Be to, gydymą apsunkina kraujo ir smegenų barjeras, kuris apsaugo smegenis, tačiau kartu gali neleisti kai kuriems vaistams tinkamai pasiekti naviko.
Nepaisant sudėtingos ligos prognozės, gydytoja pabrėžia, kad yra ir ilgą laiką išgyvenusių pacientų. Pasak jos, maždaug 5–10 proc. pacientų po diagnozės gyvena dešimtmetį ar ilgiau.
Mokslininkai taip pat toliau ieško naujų gydymo būdų, tarp jų – imunoterapijos, kuri padėtų paties žmogaus imuninei sistemai kovoti su naviku. Pasak jos, nors kelias iki veiksmingo gydymo tebėra ilgas, tyrimai tęsiami ir kiekvienas naujas atradimas gali tapti svarbiu žingsniu į priekį.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
